Remiantis ministerija, gerai išsilaikiusią kulto paskirties nedidelę bronzinę statulėlę vienas archeologas pastebėjo didelėje archeologinių kasinėjimų teritorijoje pradžią šiuolaikinėms olimpinėms žaidynėms davusiame antikos mieste, kai ten lankėsi ministerijos pareigūnai.
Ji buvo rasta šalia Dzeuso šventyklos ir Alčio, pačioje šventovės širdyje, sakoma ministerijos pranešime.
„Po neseniai vykusios liūties iš žemės kyšojo vienas iš ragų“, – nurodoma jame.
Remiantis pirminiais vertinimais, kultinė statulėlė priklauso geometriniam laikotarpiui ir gaili būti datuojama 1050–700 m. prieš Kristų.
Likusios degimo žymės leidžia manyti, kad tai buvo viena iš tūkstančių aukų vyriausiajai senovės graikų dievybei Dzeusui, nurodė ministerija.
Senovės Graikijoje Olimpijoje nuo 776 m. prieš Kristų iki 393 mūsų eros metų kas ketverius metus buvo rengiamos olimpinės žaidynės, kurių metu visi konfliktai būdavo nutraukiami ir būdavo skelbiamos paliaubos.
