„Aš jau tiek kartų vaidinau kalinę, jog manau, kad patekusi į tikrą kalėjimą puikiai susitvarkyčiau. Toks keistas jausmas, lyg jau būčiau jame sėdėjusi, tad jei taip iš tiesų nutiktų, nesutrikčiau“, – tokias ir panašias auksines mintis žarstė K.Beckinsale.
Negaliu apsakyti, kaip man nuo tokių šnekų pasidarė graudu: už butaforinių grotų pasėdėjusi aktoriukė įsivaizduoja, kad išmano kalėjimų buitį! Tai tas pats, jei koks militaristinių filmų aktorius imtų dėstyti, jog eiti į karą – vieni juokai, arba narkomanę vaidinusi artistė pradėtų pliaukšti, jog susileisti heroino jai nieko nereiškia.
Suprantu, kad aktoriams reikia įsijausti į roles, bet štai sąlyčio su realybe prarasti gal vis tik nevertėtų. Papasakojau apie tai mūsų technikui Vaclovui, tai žmogus iš to pykčio net kava apsispjaudė.
