Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Investuokite į laimę ir patirsite sėkmę

Šypsena
Fotolia nuotr. / Šypsena
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Laimė yra pagrindinis kiekvieno žmogaus variklis, tačiau Lietuvoje apie ją kalbama labai mažai ir kažkodėl su savotiška šypsenėle, stebisi sociologas Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, išmokti būti laimingu būtina – o to mokymas turi būti ir tėvų, ir švietimo sistemos užduotis.

Šią savaitę buvo minima pasaulinė Laimės diena. Jungtinės Tautos skelbia laimingiausių valstybių sąrašą. Laimingiausi žmonės gyvena Danijoje. Pirmajame dešimtuke yra ir kitos Skandinavijos valstybės – Švedija ir Suomija. Dešimtuką užbaigia Australija. Lietuva – 71-a, Estija – 72-a, Latvija – 88-a, vienu laipteliu žemiau nei Ukraina, kuri yra 87-a. Iš viso sąraše yra 156 valstybės. 

Nors šalių gyvenimo lygis tikrai turi reikšmės žmonių laimei, vis dėlto, pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo prof. B. Gruževskio, pagrindinis ją lemiantis elementas – pats žmogus. O lietuviai – žmonės savotiški ir tą, anot pašnekovo, rodo ir viena tarptautinė įmonių vadovų apklausa, kurios metu lietuviai laimės tarp svarbiausių vertybių nepažymėjo.

Nors šalių gyvenimo lygis tikrai turi reikšmės žmonių laimei, vis dėlto, pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo prof. B. Gruževskio, pagrindinis ją lemiantis elementas – pats žmogus

– Dešimtuke gausu Europos valstybių. Tai mes laimingame regione gyvename?

– Taip, pagal tą statistiką, laimingiausiame. Laimingų šalių, [palyginti su kitais regionais], mūsiškiame yra daugiausiai. Tačiau reikia pasakyti, kad yra labai didelių skirtumų ir tarp tų šalių, ir tarp realaus gyvenimo lygio tose šalyse.

– Bet iš Baltijos valstybių mes, lietuviai, esame laimingiausi.  

– Taip, turbūt pakėlėme ne vienam klausytojui nuotaiką šiam savaitgaliui, nes aplenkėme estus, nors jie tik viena vieta žemiau. Įdomiausia, kad mūsų ir jų rodiklių vertės yra vienodos, bet mes įrašyti aukščiau.

– Kiek žmogaus laimę lemia aplinka ar valstybė, kurioje jis gyvena?

– Laimė yra pagrįstas pasitenkinimas gyvenimo visuma. Problema yra ta, kad laimė plačiąja prasme priklauso ne nuo to, ką ir kiek tu turi ar kuo esi, bet nuo to, kaip tu jauti tą turėjimą arba neturėjimą. Galima sakyti, kad tai yra psichinė būsena. O jeigu psichinė būsena, tai turbūt aišku, kad pagrindinis elementas, nuo ko ji priklauso, – pats žmogus.

Jei konkrečiai – tai 51 procentas priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo savimonės, nuostatų ir pan. 30–40 proc. priklauso nuo aplinkos – buities, darbo, santykių. Ir tik 10–20 proc. priklauso nuo vyriausybės. Nors, aišku, jeigu totalitarinė sistema – vyriausybės politika gali labai veikti.         

– Tai jei lietuvis, kuris mažiau laimingas negu danas, emigruotų į Daniją – jis netaptų laimingesnis vien dėlto, kad yra Danijoje?

– Jis gali tapti [kiek laimingesnis] – aplinka veikia, bet nenulemia. Aišku, jis gal 5–10 proc. bus laimingesnis. Bet ar tai bus Danijos vidurkis? Manau, kad ne. Jis turi labai keistis, turi kitaip žiūrėti į gyvenimą.

51 procentas priklauso nuo paties žmogaus, nuo jo savimonės, nuostatų ir pan. 30–40 proc. priklauso nuo aplinkos – buities, darbo, santykių. Ir tik 10–20 proc. priklauso nuo vyriausybės

– Bet gyvendamas ilgiau toje aplinkoje, jis gali perimti tą požiūrį?    

– Taip, jis gali perimti vertybes. Bet suprantate, mūsų lietuvis išvis labai specifinis – neseniai skaičiau tyrimą, kur buvo apklausti įmonių vadovai. Ten buvo duota dešimt vertybių – jie galėjo pasirinkti penkias, kurios jiems yra svarbiausios. Tarp tų vertybių, kurias galima pasirinkti, buvo ir laimė. Jungtinės Karalystės, Maltos, Ispanijos įmonių vadovai pirmiausia pažymėjo laimę kaip svarbiausią principą. Lietuvos vadovai išvis laimės nepažymėjo. Labiausiai lietuviai akcentavo profesinę sėkmę, darbą, gyvenimo patogumą.

– Ar mes Lietuvoje apskritai ne per mažai kalbame apie laimę?  

– Taip, kalbame per mažai, fragmentiškai ir, sakyčiau, net blogiau – kalbame su tokia šypsenėle. Taip pat kaip kalbame apie vyrų gyvenimo trukmę. Ji faktiškai pas mus yra trumpiausia Europos Sąjungoje ir gali būti lyginama tik su Afrikos šalių vyrų gyvenimo trukme. Tai, sakyčiau, skandalas, tačiau mes tik pajuokaujame ir specialiai nieko nedarome. Taip pat ir su laime.

Tos ataskaitos, apie kurią dabar kalbame, autoriai kaip tik ir pažymi, jog ji parengta tam, kad būtų atkreiptas pasaulio šalių politikų dėmesys į priimamų sprendimų vertinimo efektyvumą. Jų tikslas – parodyti, kaip galima matuoti šalies pažangą, kad ji būtų matuojama labiau humaniškai, kad tie sprendimai būtų priimami tikrai žmogui, o ne kokiems nors kitiems politiniams tikslams.

Žmonės turi suvokti, kad laimė yra tikra vertybė. Faktiškai laimė yra pagrindinė vertybė kiekvienam žmogui. Be laimės žmogus negali funkcionuoti. Ne visi mes suvokiame ją, [taip pat daugelis] suvokiame skirtingai, bet tai yra pagrindinis kiekvieno iš mūsų variklis.

– Ar galima išmokti būti laimingu?         

– Ne tik galima, bet būtina. Pirmiausiai tai yra tėvų užduotis, bet taip pat tai turi būti ir švietimo sistemos užduotis. O pas mus Lietuvoje tam skiriama labai mažai dėmesio, todėl ir turime tas problemas. Kuo daugiau žmogus į tai investuoja, tuo jo gyvenimas sėkmingesnis.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min