Ši knyga nėra pirmas Danielio Pitteto liudijimas, greičiau tai ankstesnių liudijimų apibendrinimas. Dar 1990 metais jis pranešė apie savo prievartautoją vyskupijai, po to civilinei teisėsaugai, ne kartą kalbėjo televizijoje ir dalijo interviu. Jau daug metų Pittetas stengiasi keisti „tylos“ nuostatą bažnytinėje aplinkoje. Kita vertus, jis nepamiršta pasakyti, kad 90 procentų lytinio išnaudojimo įvyksta šeimyninėje aplinkoje ir dauguma išnaudotojų, deja, patys kadaise buvo išnaudojimo aukos.
Taip pat reikia pridurti, kad Pittetas buvo ir išliko labai aktyvus katalikas pasaulietis. Pavyzdžiui, Pašvęstojo gyvenimo metų proga, 2015, jis surinko ir išleido įvairius vienuolių liudijimus knygelėje „Mylėti tai atiduoti viską“. Ši knygelė buvo pristatyta popiežiui Pranciškui, padarė jam didelį įspūdį, ir su jo pritarimu buvo atspausdinta daugybe kopijų, dalijama įvairiomis progomis, taip pat ir per Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje.
Būtent per tuos susitikimus popiežius Pranciškus, sužinojęs apie Danielio istoriją, padrąsino jį viešai paliudyti ir sutiko jai parašyti pratarmę. Danielis viename interviu yra pasakęs, kad iš knygos gautą pelną skirs lytiškai išnaudotiems vaikams Ukrainoje, seksualinio „turizmo“ aukoms.
Popiežius Pranciškus knygos pratarmėje rašo: „Negalėjau įsivaizduoti, kad šis entuziastingas ir Kristumi susižavėjęs vyras galėtų būti kunigo išnaudojimo auka. Bet būtent apie tai man jis papasakojo, ir jo kančia mane labai palietė. Dar kartą pamačiau gąsdinančią lytinių išnaudojimų žalą ir ilgą bei skausmingą kelią, kuris laukia aukų.
Esu laimingas, kad kiti šiandien gali perskaityti jo liudijimą ir atskleisti iki kiek blogis gali įžengti į Bažnyčios tarno širdį. Kaip gali kunigas, tarnaudamas Kristui ir Bažnyčiai, padaryti tiek blogio? Kaip gali pašvęsti savo gyvenimą vaikų vedimui link Dievo, o po to pradėti juos ryti iki tokio laipsnio, kurį pavadinau „velniška auka“, griaunančia tiek aukos, tiek Bažnyčios gyvenimą? Kai kurios aukos atėjo iki savižudybės. Šie mirusieji apsunkina mano širdį, mano ir visos Bažnyčios sąžinę. Jų šeimoms išreiškiu savo meilės ir skausmo jausmus, ir, nuolankai, prašau atleidimo.“
„Jis nusprendė sutikti savo kankintoją po keturiasdešimties metų, pažvelgti į akis žmogui, kuris jį sužeidė giliai sieloje. Ir jam ištiesė ranką. Sužeistas vaikas šiandien yra vyras stovintis ant kojų, trapus, bet ant kojų. Mane giliai palietė jo žodžiai: „daug žmonių nepajėgia suprasti, kad aš jiems nejaučiu neapykantos. Atleidau ir ant šio atleidimo pastačiau savo gyvenimą“.
Dėkoju Danieliui, nes panašūs į jo liudijimai griauna sieną tylos, kuri užgniaužė skandalus ir kančias, apšviečia baisią šešėlio zoną Bažnyčios gyvenime. Atveria kelią teisingam atitaisymui ir susitaikymo malonei, padeda ir pedofilams įsisąmoninti apie baisias savo veiksmų pasekmes“, - baigia savo žodį pontifikas.
Parengta pagal Vatikano radiją
