Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas patikėtų, jog gamta įkvėpė šiuos išradimus? Pamatykite patys.

E-knyga
Projekto partnerio nuotr. / E-knyga
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Gamta mums siūlo neaprėpiamą formų, spalvų, raštų, kūrybinių ir praktinių sprendimų įvairovę. Todėl ji buvo ir lieka pagrindinis žmogaus įkvėpimo šaltinis. Pasitikdamas savo 110 metų jubiliejų, „Stumbras“ parengė net 110 pavyzdžių apie tai, kaip gamta įkvėpė mokslininkus, architektus, juvelyrus, skulptorius, gatvės menininkus, rūbų ir baldų dizainerius. Jūsų dėmesiui – paskutinysis rubrikos „110 gamtos atspaudų“ straipsnis, kuriame – neįtikėtini įkvėpimo šaltiniai, tarnaujantys mokslui ir keičiantys mūsų pasaulį.

1. Drugių ekranai

Projekto partnerio nuotr./Drugelis / E-knyga
Projekto partnerio nuotr./Drugelis / E-knyga

Intensyvias drugių sparnų spalvas ir atspalvius sukuria ne sparną nudažantis pigmentas, o mikroskopiniai kristalai – atspindėdami šviesą skirtingo ilgio bangomis, jie suformuoja drugelių sparnų spalvas ir raštus.

Įdėmiai išstudijavę šį drugelių „išradimą“, mokslininkai sukūrė monitorių, kuriame spalvos pasirodo ne perduodant šviesą iš už ekrano, o tiesiog atspindint ją. „Mirasol“ pavadinti monitoriai sunaudoja gerokai mažiau energijos nei skystųjų kristalų technologijos pagrindu veikiantys įrenginiai. Pirmiausiai „Mirasol“ ketinama pritaikyti elektroninėms knygų skaityklėms, tačiau šią visiškai naują technologiją taip pat norima paversti neatsiejama išmaniųjų laikrodžių, telefonų ir kt. įrenginių dalimi.

2. Vorų pleistras

Projekto partnerio nuotr./Voratinklis / Medicininis pleistras
Projekto partnerio nuotr./Voratinklis / Medicininis pleistras

Ar žinote kodėl žmogus voras neužsimušė nukritęs iš kažkeliolikto ar keliasdešimto aukšto? Ogi todėl, kad jo voratinklio gija nenutrūko. O ji nenutrūko todėl, kad voratinklio gija yra 5 kartus tvirtesnė nei plienas.

Voro tinklas ne tik tvirtas, bet ir tamprus bei lengvas. Be to, jis lipnus tik tam tikrose vietose. Priešingu atveju voras pats priliptų prie savo voratinklio.

Ištyrę voratinklius mokslininkai sukūrė naujo tipo medicininį pleistrą, kuris gali būti nuplėšiamas nežalojant odos. Toks tvirtas, tamprus ir dalinai lipnus pleistras gali būti naudojamas tvirtinant medicininius įrenginius prie ypač jautrios naujagimių ar senų žmonių odos.

3. Gleivūnų įžvalgos

Projekto partnerio nuotr./Gleivūnai / Schema
Projekto partnerio nuotr./Gleivūnai / Schema

Susipažinkite – tai gleivūnai. Nors pats gleivūnų pavadinimas nuteikia greičiau nemaloniems, negu naujiems atradimams, šis įspūdis ne visuomet teisingas.

Gleivūnai maitinasi skleisdami žiuželius. Plėsdamasis gleivūnas turi gerai paskaičiuoti, mat kiekviena atšaka ir jungtis tarp jų, reiškia išgyvenimui būtinų medžiagų sąnaudas. Nors gleivūno matematiniai gebėjimai yra abejotini, tačiau ir savais metodais šie organizmai tvarkosi neprasčiau nei diplomuoti inžinieriai.

Japonų mokslininkai atliko eksperimentą. Žemėlapio centre, kuriame buvo pažymėtas Tokijas, jie įkurdino gleivūną, o kiekvieno gretimo miesto vietoje padėjo po avižinį dribsnį. Per 26 valandas, plėsdamasis ir ieškodamas maisto, organizmas pasiekė visus „gardžiuosius“ miestus, o šias atšakas sujungė į sistemą. Pasirodė, kad gleivūno išsišakojimas beveik identiškas ilgai ir dėsningai plėtotai Tokijo ir aplinkinių miestų geležinkelio tinklų schemai. Mokslininkų manymu, kompiuteriu sumodeliavus gleivūno mitybos būdą, galima būtų pagreitinti procesus, kuomet planuojami optimaliausi ir mažiausiai sąnaudų reikalaujantys transporto tinklai.

4. Dino-elektrinės

Projekto partnerio nuotr./Stegozauras / Vėjo jėgainės
Projekto partnerio nuotr./Stegozauras / Vėjo jėgainės

Kol vieni mokslininkai „nusirašinėja“ nuo gyvosios gamtos, „Siemens“, matyt, atrado inžinierių su paleontologo gyslele. Bent taip galima aiškinti bendrovės pristatytus vėjo jėgainių patobulinimus.

Pirmiausiai, nusižiūrėjus į stegozauro nugaros šarvuotas plokštes, buvo pakeista jėgainių mentės forma. Mentės plotas kiek padidėjo, o kartu išaugo ją veikiančios ir traukos, ir kėlimo jėgos. Be to, jėgainė tapo tylesnė.

Antruoju „dino-patobulinimu“ tapo mentės plokštumos pratęsimas iki pat pagrindinio veleno. Taip padidintas turbinos efektyvumas. „Siemens“ prie jėgainės menčių taip pat pritvirtino nedidelius pelekėlius – jie formuoja nedidelius oro sūkurius, kurie nežymiai sustiprina menčių sukimąsi.

5. Adatos smegenyse

Projekto partnerio nuotr./Ragauodegis / Smegenų operacija
Projekto partnerio nuotr./Ragauodegis / Smegenų operacija

Ragauodegiai turi ilgus geluonis, kuriais gręžia skyles medžiuose – ten vabzdžiai palieka savo kiaušinius. Ragauodegio geluonis sudarytas iš dviejų dalių – judėdamos paeiliui bei viena kitą paremdamos, jos padeda šiam vabzdžiui be didesnių pastangų išgręžti skylę medyje.

Ir ne tik medyje, bet ir žmogaus kaukolėje. Tiesa, kaukolėje skylės gręžia nebe vabzdys, o daktaro Ferdinando Rodriguez y Baena sukurtas prietaisas, kurio veikimo principas nužiūrėtas nuo ragauodegių geluonių.

Manoma, kad tokia kompiuteriu valdoma adata leis atlikti mažiau sudėtingas smegenų operacijas bei sumažinti chirurginės intervencijos mąstą.

6. Grybienos pakuotė

Projekto partnerio nuotr./Grybiena / Polisterenas
Projekto partnerio nuotr./Grybiena / Polisterenas

Čežantis, girgždantis, cypiantis – tai vis polisterenas, kurį naudojame pakuodami prekes. Deja, ilgai yrantis polisterenas nėra gamtai draugiška medžiaga, be to, jis neperdirbinėjamas – tai tiesiog per brangu.

Įmonė „Ecovative Design“ pasiūlė išeitį – vietoj polistereno, medžiagų pakavimui galima naudoti grybieną. Norimoje formoje užauginamas pelėsis, vėliau jis paliekamas patalpose, kuriose palaikoma +65 °C temperatūra. Šiluma sustabdo grybienos augimą ir ji sutvirtėja. Štai ir turime pakuotę, kurią galima kompostuoti. Gamintojai skelbia, kad pagal kainą, naujoji medžiaga gali rungtyniauti su dirbtinėmis plastiko medžiagomis.

7. Dirbtinis lapas

Projekto partnerio nuotr./Lapas / Dirbtinis lapas
Projekto partnerio nuotr./Lapas / Dirbtinis lapas

Mokslininkai kuria daugybę įdomiausių dalykų. Štai mokslininkas Julianas Melchiorri sumanė pagaminti dirbtinį lapą. Neskamba labai įspūdingai, tiesa? Bent jau kol kas lapų nepritekliaus nejaučiame. Todėl toks išradimas gali pasirodyti tik kaip tuščios užgaidos paisymas bei laiko švaistymas.

Tačiau pasirodo, kad šitas lapas gali būti labai naudingas. Tiesa, ne Žemėje, bet kosmose. Dirbtinis lapas – kaip ir dera padoriam lapui – gamina deguonį. Tam jam tereikia vandens arba šviesos. Be to, toks lapas gali pasitarnauti kaip oro filtras.

8. Ragauodegiai kosmose

Projekto partnerio nuotr./Ragauodegis / Grąžtas
Projekto partnerio nuotr./Ragauodegis / Grąžtas

Ar dar pamenat ragauodegius ir jų gręžiančius geluonis? Pasirodo, jie gali įkvėpti ne tik smegenų chirurgus.

Tie, kam teko gręžti, žino – norint įveikti paviršiaus pasipriešinimą, grąžtą tenka nuolat spausti. O štai ragauodegiai gręžia gana lengvai, nors jų jėga, švelniai tariant, nėra didelė.

Mokslininkams gimė mintis sukurti įrankį, kuris praverstų būsimose kosmoso misijose, pavyzdžiui, gręžiant Marso, ar kokio nors meteorito paviršių. Esant silpnesnei gravitacijai, paprastas grąžtas būtų mažavertis, o štai nuo ragauodegio nužiūrėtas grąžtas taptų nepamainomu įrankiu.

9. Spiečius ant stogo

Projekto partnerio nuotr./Avilys / Ofiso stogas
Projekto partnerio nuotr./Avilys / Ofiso stogas

Bitės neturi centralizuotos komandinės struktūros, tačiau bendraudamos jos pačios atranda ką reikia daryti be paliepimo iš viršaus.

Šią spiečiaus logiką pritaikė JAV bendrovė „Regen Energy“. Šiuolaikiniuose pasatuose, o ypač biuruose, didelė elektros sąnaudų dalis tenka vėdinimo ir šildymo įrangai. „Regen Energy“ į vieną tinklą sujungė visus tokius pastato įrenginius. Taip buvo optimizuotas įrangos darbas – jų veikimo laikas bei intensyvumas susiderindavo priklausomai nuo kitų įrenginių darbo laiko ir intensyvumo.

10. Stikliasparniai drugiai

Projekto partnerio nuotr./Greta oro drugys / Saulės elementai
Projekto partnerio nuotr./Greta oro drugys / Saulės elementai

Sklisdama šviesa susiduria su įvairiais paviršiais (pastatais, gatvėmis, vandeniu ir t. t.), dėl to dalis jos išsisklaido. Tai reiškia, kad šviesai net ir pasiekus saulės energijos elementus, dalis potencialios energijos dingsta.

Mokslininkai nutarė pasižiūrėti, kaip su šia problema tvarkosi gamta. Taip tyrėjai susipažino su Greta oro drugiais. Priešingai negu kiti margaspalviai giminaičiai, Greta oro negali pasigirti margumu – didžioji jų sparnų dalis yra permatoma.

Šitoks Greta oro sparnų pralaidumas šviesai, įkvėpė sukurti dangą saulės elementams, kuri absorbuoja gerokai daugiau šviesos, taip padidindama elementų efektyvumą.

11. Moliuskų stiklas

Projekto partnerio nuotr./Moliuskas / Tikslas
Projekto partnerio nuotr./Moliuskas / Tikslas

Skaidrus ir dūžta – tai bene dvi pagrindinės stiklo savybės. Su jomis iš arčiau susipažįstame kaskart kai mūsų išmanusis krenta ant žemės.

O štai Monrealyje įsikūrusio McGill universiteto mokslininkai sukūrė naują, itin tvirtą stiklą. Juos įkvėpė moliuskai, o tiksliau – vidinis jų kriauklių sluoksnis – perlamutras.

Perlamutras – itin patvari medžiaga, sudaryta iš plonų kalcio karbonato plokštelių. Tyrėjams kol kas nėra pavykę atkartoti jo struktūros. McGill mokslininkai nusprendė eiti kitokiu keliu – įprastinės stiklo plokštės paviršiuje jie išgraviravo mikroskopines linijas, kurios atkartoja kalcio karbonato blokelių struktūrą. Ir, pasirodo, tai suveikė – išgraviruotas stiklas tapo gerokai lankstesnis ir net 200 kartų atsparesnis.

12. Delfinai prieš cunamius

Projekto partnerio nuotr./Delfinas / Cunamio įspėjimas
Projekto partnerio nuotr./Delfinas / Cunamio įspėjimas

Cunamiai – apie šią stichinę nelaimę žmones galima įspėti iš anksto. Tiesa, norint anksti užfiksuoti kylančią cunamio bangą, reikia kilometrinėse vandenyno gelmėse palikti specialius jutiklius. Užfiksavę cunamio pavojų, jie siunčia signalą į palydovą, o iš ten perspėjimas keliauja į išankstinio perspėjimo sistemą.

Tačiau kol signalas nukeliauja iš jutiklio iki palydovo, dalis duomenų išsikraipo. Dėl to sistema negalėjo būti veiksminga. Šią bėdą padėjo išspręsti delfinai, kurie tarpusavyje bendrauja švilpimu, kurį kitas delfinas gali išgirsti ir už 25 km. Kompanija „EvoLogics“ sukūrė įrenginį, kuris atkartodamas delfinų signalų siuntimo sistemą, išsprendė duomenų iškraipymo problemą.

13. Girdėti kaip musė

Projekto partnerio nuotr./Musė / Klausos aparatas
Projekto partnerio nuotr./Musė / Klausos aparatas

Klausos sutrikimai – vis dažniau pasitaikantis negalavimas. Todėl ateityje klausos aparatų paklausa tik augs.

Tiesa, keisis ir patys aparatai. Šioje srityje proveržio kryptį parodė parazitinė musė ormia ochracea. Ji turi puikią klausą padedančią susirasti svirplius, kurių kūnuose ormia ochracea palieka bręsti savo kiaušinėlius.

Ištyrinėjus šios musės klausos organą, buvo sukurtas mažytis mikrofonas, kurį pritaikius klausos aparatams, gautas itin mažas, bet žymiai platesnį garsų diapazoną išryškinantis įrenginys.

14. Lipnus kaip driežas

Projekto partnerio nuotr./Gekonas / Kopimas stiklu
Projekto partnerio nuotr./Gekonas / Kopimas stiklu

Driežai gekonai turi neįprastą savybę – jie gali laipioti itin stačiais bei lygiais paviršiais. Pavyzdžiui, stati stiklo siena jiems nėra didelė kliūtis. Gekonų pėdos padengtos milijonais plonyčių plaukelių, kurie sukimba su bet kuriuo paviršiumi.

Mokslininkai sugebėjo sukurti medžiagą, kuri atkartoja šią gekono pėdos savybę. Tiesa, kol kas tik projektuojami gaminiai, kuriuose ji gali būti panaudota, tačiau kalbama apie jos pritaikymą kosmose, medicinoje, karyboje ir kt. Taip pat buvo pademonstruotas įrenginys, kuris leidžia kopti lygiomis stiklinėmis šiuolaikinių pastatų sienomis. Atrodo, kad artimiausiu metu žmogus voras gali sulaukti savamokslių konkurentų.

Pažymėdamas savo 110 metų kelią, įkvėptą gamtos, „Stumbras“ leidosi ieškoti 110 gamtos atspaudų įvairiose žmonių veiklos srityse. Tapome įmantriausių architektūros formų, sunkiai suvokiamų mokslinių išradimų ar unikaliai įgyvendintų meninių idėjų, įkvėptų gamtos, liudininkais. Ir dar kartą įsitikinome, jog visiškai atkartoti gamtos žmonijai gal ir nepavyks, bet bent jau priartėti prie jos genialumo – įmanoma.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min