Tuo tarpu dauguma gyventojų (72 proc.) dažnai girdi ją gatvėje, transporte, kitose viešose vietose, dar 24 proc. girdi retai, parodė Viešosios nuomonės fondo tyrimas, liepos viduryje surengtas 46-iose Rusijos srityse, kraštuose ir respublikose.
Kalbėdami apie save, dauguma respondentų prisipažino, kad kartkartėmis ir jiems išsprūsta koks keiksmažodis: 55 proc. teigia, jog taip nutinka retai, 13 proc. neslepia, kad burnoja dažnai.
30 proc. apklaustų Rusijos gyventojų teigia, kad savo kalboje niekada nevartoja necenzūrinių žodžių.
Palyginti su analogiškomis apklausomis, surengtomis šia tema 2003 ir 2004 metais, šioje srityje nedaug kas pasikeitė. Vienintelis reikšmingesnis poslinkis – penki proc. sumažėjusi dalis tų, kurie keiksnoja dažnai.
Kas antro apklausos dalyvio (52 proc.) nuomone, šiandien žmonės viešose vietose keikiasi dažniau nei sovietmečiu, ir tik 11 proc. tvirtina, jog yra priešingai. Kas ketvirtas (24 proc.) mano, kad per praėjusius dešimtmečius jokių esminių permainų, jei kalbėsime apie „visuomenės žodinio diskurso“ švarumą, neįvyko.
Apskritai 57 proc. apklaustųjų nuomone, nešvankius žodžius dažniau vartoja jauni žmonės. Bet 38 proc. respondentų tvirtina, kad jaunimo ir pagyvenusių žmonių kalba iš principo niekuo nesiskiria, o 3 proc. mano, kad kaip tik iš vyresnės kartos žmonių lūpų dažniau išsprūsta nešvankūs išsireiškimai.
