Galutinė šio pranešimo versija, centro atstovų teigimu, bus parengta artimiausiu metu. Kai kuriose provincijose siūloma šeimoms leisti auginti du vaikus jau šiemet, o visoje šalyje „dviejų vaikų politika“ įsigaliotų nuo 2015 metų. Visiškai atsisakyti valstybinės šeimos planavimo politikos siūloma 2020 metais.
„Kinams ši politika kainuoja labai daug tiek politine, tiek visuomenine prasme, kadangi ji sukelia konfliktus visuomenėje. Taip pat tai reikalauja didelių administracinių išlaidų, o ateityje atves ir prie disproporcijos tarp gimstančių vaikų lyčių“, – rašo viena Kinijos agentūra, cituodama centro pranešimą.
Tiesa, nėra žinoma, kada ir ar iš viso valdžia pasinaudos tyrimo duomenimis. Pranešimas gali turėti daugiau galios nebent dėl to, kad jį parengė šalies vadovybei priklausanti institucija.
Nors Kinijoje įvesta šeimos planavimo politika populiariai vadinama „vieno vaiko politika“, joje yra kur kas daugiau nuostatų. Dauguma miestuose gyvenančių šeimų gali auginti tik vieną vaiką, tačiau kaimų šeimoms leidžiama turėti dvi atžalas, jeigu pirmoji gimė mergaitė. Taip pat atlaidžiau žiūrima į tautines mažumas bei mišrias poras. Du vaikus gali auginti ir tos šeimos, kurių abu tėvai buvo vienturčiai.
Nors Kinijos valdžia pabrėžia, kad „vieno vaiko politika“ padėjo daugybei kinų šeimų išbristi iš skurdo, dalis visuomenės jai priešinasi, kadangi reikalavimai kontroliuoti gimstamumą siejami su priverstiniais abortais ir sterilizacija. Šios tvarkos nesilaikančios poros sulaukia baudų, neretai konfiskuojamas jų turtas, jie praranda darbus. Taip pat elgiamasi ir su vienišomis motinomis, kurios nenurodo, kas yra jų vaiko tėvas.
Nuo 1980 metų, kai buvo įvesti šie apribojimai, daugelis kinų šeimų ryžtasi nutraukti nėštumą, jeigu turi gimti mergaitė, ir bando vėl pastoti, tikėdamiesi, kad gims berniukas. 2008 metais 100 Kinijoje gimusių mergaičių teko 120 berniukų. Sociologai nuogąstauja, kad moterų trūkumas gali padidinti seksualinio pobūdžio nusikaltimų skaičių bei suaktyvinti prekybą žmonėmis.
Ši politika turi įtakos ir demografiniams visuomenės pokyčiams – kinų visuomenė sensta, todėl Vyriausybei tenka mokėti vis daugiau pensijų, o gaunama mažiau pajamų, nes mažėja dirbančiųjų.
