-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl susidėvėjusios padangos neturi sau vietos?

Bundanti gamta kiekvienais metais suteikia mums begalę džiaugsmo, tačiau kartais už to džiaugsmo slypi neatsakingų žmonių poelgiai, kurie verčia suklusti ir ieškoti sprendimų. Susidėvėjusios padangos – labai didelė problema, neminint aplinkos šiukšlinimo, todėl į pagalbą skuba „Darom“ akcija.
Paplovinio ežerą valė narai
Paplovinio ežerą valė narai / Tatjanos Mucharskajos nuotr.

Ar tai vartotojas, ar savivaldos organizacijos prastai tvarkosi, o gal nėra atsakingų asmenų? Galima grasinti baudomis teršėjams, bet sutikite su tuo, kad nėra ko norėti tvarkos ir švaros miestuose, jei nebūtų įrengtų šiukšliadėžių jei nedirbtų miesto valymo paslaugas teikiančios įmonės. Padangų atliekų tvarkymo praktikoje vis dar nėra atsakingų, todėl padangos ir mėtosi „kur papuola“.

Pagal dabartinius galiojančius Lietuvoje įstatymus, už padangų atliekų tvarkymą yra atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, bet jų nenoras tvarkyti šias atliekas daro įtaką dabartinei situacijai.

„Padangos – viena dažniausių atliekų, kurias akcijos „Darom“ dalyviai randa miškuose metai iš metų. Žmonėms įprasta slėpti ir bėgti, metas tai stabdyti pasitelkiant sąmoningą visuomenės dalį“ – teigia organizacijos „Darom“ vadovė Roberta Ažukaitė.

Informuoti turi platintojas

Kiekvienas padangų platintojas privalo ne tik padangų pardavimo vietoje surinkti nebenaudojamas padangas iš savo pirkėjų, bet ir suteikti rašytinę informaciją apie juridinį ar fizinį asmenį, kuris įvežė padangas į Lietuvą ir finansuoja sutvarkymą bei apie padangų atliekų surinkėją, kuris gauna finansavimą už jų tolimesnį sutvarkymą.

Padangų pardavėjai vis dar vengia suteikti vartotojams tokią informaciją, nes iki šiol nei viena padangas pardavinėjanti parduotuvė neorganizuoja padangų atliekų surinkimo.

Ši informacija turi būti pateikta kaip vartotojo instrukcija. Turi būti nurodomi surinkėjo kontaktai ir sąlygos, pagal kurias padangų atliekos bus surenkamos. Šią instrukciją asmuo, nuvažiavęs keistis padangas į bet kurį pasirinktą servisą, turi palikti kartu su nebenaudojamomis padangomis, o servisas turi kreiptis į nurodytą padangų atliekų surinkėją, kuris be jokių papildomų mokesčių privalo jas sutvarkyti.

Tačiau padangų pardavėjai vis dar vengia suteikti vartotojams tokią informaciją, nes iki šiol nei viena padangas pardavinėjanti parduotuvė neorganizuoja padangų atliekų surinkimo. Kiekvienas padangų pirkėjas turi žinoti, kad už tolimesnį jų sutvarkymą sumokama padangų pardavėjui ir jeigu pardavėjas nenurodo, kas tvarkys padangų atliekas, šiuos pinigus jis pasilieka sau. O dideli padangų atliekų tvarkymo kaštai yra užkraunami visiems Lietuvos piliečiams.

„Nors Lietuvos biudžete reikia ieškoti lėšų švietimo, teisėsaugos darbuotojams, skursta pensininkai, trūksta lėšų socialinėms reikmėms, tačiau padangų atliekų tvarkymui lėšų atsiranda, negaunant jų iš padangų platintojų, gamintojų ir importuotojų. Kontroliuojančios institucijos žiūri pro pirštus į šią situaciją ir nereikalauja, kad padangų vartotojai nebūtų apgaudinėjami ir apmokestinami kelis kartus.

Šias institucijas vis dar tenkina popierinės gamintojų importuotojų ataskaitos, pagrįstos tik PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis padangų perdirbėjų. Ir visiškai nereikalaujama duomenų, kaip, iš kur tos atliekos buvo surenkamos, kiek servisų gavo padangų atliekų surinkimo paslaugą, kokį finansavimą padangų atliekų gamintojas importuotojas skyrė savivaldybių sukurtoms padangų atliekų surinkimo sistemoms aptarnauti.

Tik sąmoningi ir reiklūs vartotojai gali pažadinti šių institucijų atsakomybės jausmą. Kodėl vartotojas turi mokėti kelis kartus už tą pačią paslaugą? O kaip padangų prekybos verslas klesti Lietuvoje nemokėdamas mokesčių? Norintis sutaupyti vartotojas net nesusimąstydamas ieško kur pigiau įsigyti padangas ir pamiršta, kad sutaupytos lėšos mokesčių pavidalu vistiek bus išskaičiuotos iš jo paties biudžeto“, – piktinasi „Darom“ organizatoriai.

„Tie kurie, tikrai nori sutaupyti ir nenori remti tikrųjų teršėjų, privalo reikalauti visų paslaugų, už kurias sumoka pirkdami padangas, atlikimo garantijų. Tik tuomet nereikės papildomai sugaišti laiko ieškant būdų, kaip tvarkingai atsikratyti padangų atliekomis“, – teigia Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė.

Artėja pavasarinė švarinimosi akcija „Darom“, kuri vyks balandžio 23 dieną. Visi vieningai tvarkysimės, švarinsimės, surinksime ir ne vietoje besimėtančias padangas, o savivaldybėms vėl teks ieškoti lėšų šioms atliekoms sutvarkyti. Būtų labai džiugu, jei šiais metais prie šios akcijos metu surinktų padangų atliekų tvarkymo prisidėtų kuo daugiau padangų platintojų, pardavėjų – juk šios atliekos mėtosi kur papuola, o dėl to dažniausiai kalti būtent neatsakingi padangų pardavėjai.

VšĮ „Mes Darom ir VšĮ „Padangų importuotojų organizacija“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius