Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokius žaidimus žaidžia suaugusieji?

Kompiuteriniai žaidimai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kompiuteriniai žaidimai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Kasdienė rutina, problemos, pareiga būti rimtiems ir atsakingiems gyvenime suaugusiuosius verčia bėgti į virtualią, ypač kompiuterinių žaidimų, realybę, sako psichologas Marius Daugelavičius. Tokį vis didėjantį suaugusiųjų poreikį liudija ir augantys mobiliųjų duomenų srautai bei žaidimų kompiuterių pardavimai.

Pramogų programinės įrangos asociacijos (angl. Entertainment software association) duomenimis, vidutinis kompiuterinius žaidimus žaidžiančio amerikiečio amžius yra 31 metai. Kompiuterinius žaidimus 2013-aisiais teigė žaidžiantys 29 proc. asmenų iki 18 metų, 32 proc. – 18–35 metų apklaustųjų ir 39 proc. – vyresnių nei 36-erių.

Psichologas M.Daugelavičius neabejoja, kad ir Lietuvoje daugėja žaidžiančių ar į kitą virtualią erdvę įnikusių suaugusiųjų.

„Į žmogaus gyvenimą žengia vis daugiau technologijų, išmaniųjų įrenginių, vis didėja visų šių dalykų prieinamumas ir populiarumas. Pažiūrėkite į troleibuso keleivius – daugybė jų kelionę praleidžia pasinėrę į žaidimus ir programėles išmaniuosiuose telefonuose. Panašu, kad nuo virtualios erdvės ir žaidimų priklausančių suaugusiųjų atsiranda vis daugiau“, – kalba psichologas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„PlayStation“ žaidimų konsolės pultas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„PlayStation“ žaidimų konsolės pultas

Žaidimų kompiuterių pardavimai itin išaugo

Prekybos tinklo „Topo centras“ viešųjų ryšių atstovė Lina Mažeikienė sako, kad 2014-ieji tapo naujos kartos žaidimų kompiuterių (konsolių) metais: jų pardavimai prekybos centruose išaugo net 75 proc. Pašnekovės manymu, pirkėjai įvertino tai, kad laisvalaikį leisti su šeima ar draugais, žaidžiant prie didelio televizoriaus ekrano, yra kur kas patogiau ir smagiau nei vienam prie nedidelio kompiuterio ekrano.

„Žaidimų populiarumo tendencijos Lietuvoje nesiskiria nuo tendencijų kitose Europos šalyse. Tai – veiksmo žaidimai (kovų arba pasaulio tyrinėjimo). Galima išskirti tris pačius populiariausius žaidimus. Pirmą vietą tarp populiariausių 2014 metų žaidimų užima konsolėms skirtas „Grand Theft Auto 5“, antrąją – „Minecraft“, o trečioje vietoje – žaidimas „Agricultural simulator 2013“, skirtas asmeniniams kompiuteriams“, – pažymi L.Mažeikienė.

Anot L.Mažeikienės, žaidimų mėgėjų amžius yra labai įvairus, o „Topo centre“ žaidimus tiek sau, tiek vaikams dažniausiai perka suaugusieji.

Ką byloja mobiliojo interneto duomenų kiekiai?

Mobiliojo ryšio operatoriai neturi galimybės stebėti, kokius mobiliuosius duomenis naudoja išmaniųjų savininkai, tačiau pastebi mobiliųjų duomenų naudojimo augimą. Didelė dalis šių duomenų, anot „Tele2“ komunikacijos vadovo Baltijos šalims Andriaus Baranausko, tikėtina, yra skirta būtent programėlėms ir žaidimams.

Anot A.Baranausko, mobiliųjų duomenų naudojimas „Tele2“ tinkle 2014 metais išaugo daugiau nei dvigubai.

„Mobiliojo ryšio operatoriai neturi teisės stebėti klientų naudojamo mobiliųjų duomenų turinio, galime matyti ir apmokestinti tik jų kiekį. Tačiau net neabejoju, kad mobiliųjų programėlių ir žaidimų parsisiuntimų skaičius didėja, nes didėja išmaniųjų telefonų turinčių žmonių skaičius ir mobiliojo interneto vartojimas“, – kalba pašnekovas.

Anot A.Baranausko, mobiliųjų duomenų naudojimas „Tele2“ tinkle 2014 metais išaugo daugiau nei dvigubai. 2013-aisiais buvo sunaudojama 2,0242 mlrd. megabaitų, 2014-aisias skaičius pasiekė 4,6648 mlrd. megabaitų.

„Omnitel“ ryšių su visuomene vadovės Daivos Selickaitės teigimu, mobiliųjų duomenų naudojimas „Omnitel“ tinkle 2014 metais, palyginti su 2013 metais, išaugo 45 proc. – iki 12,051 mlrd. megabaitų (2013 m. buvo sunaudojama 8,305 mlrd. megabaitų).

Kodėl žaidžia suaugusieji?

Pasak M.Daugelavičiaus, žaidimai ir apskritai virtuali realybė leidžia žmogui „atsijungti“ nuo gyvenimo rutinos ir rūpesčių, todėl taip traukia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Suaugusiuosius traukia ir kita daugybės kompiuterinių žaidimų savybė – galimybė pasirinkti personažą ir tapti kitokiu, – M.Daugelavičius.

„Žmogus turi daugybę problemų, jį vargina nesėkmės santykiuose, darbuose, rutina, nuobodulys. Nuo to žmonės bėga į virtualią realybę. Žaidimai yra kažkas visiškai kitokio nei gyvenimas. Tai yra savotiška poilsio, pabėgimo nuo kasdienybės forma“, – vieną iš suaugusiųjų polinkio žaisti priežasčių įvardija psichologas.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad suaugusiuosius traukia ir kita daugybės kompiuterinių žaidimų savybė – galimybė pasirinkti personažą ir tapti kitokiu.

„Žaidime žmogus tampa stiprus, galingas, valdantis situaciją. Tai yra tos savybės, kurių neretai trūksta šiuolaikiniam žmogui. Šiuolaikinis žmogus dažnai jaučiasi nesvarbus, situacijos nevaldantis didelio mechanizmo sraigtelis. Žaidimo herojus gali viską. Koviniai žaidimai ypač padidina galios pojūtį“, – aiškina M. Daugelavičius. 

Pašnekovas neabejoja, kad yra žaidimų, kurie gali lavinti ir suaugusiuosius, tačiau teigia nemanantis, jog šie yra populiarūs. „Turbūt tik retas įsitraukia į tuos logiką, protą ugdančius ir lavinančius žaidimus, dažniau linkstama prie galios ar pramogos elementų turinčių žaidimų“, – sako pašnekovas.

Youtube/Gameon nuotr./Kompiuterinis žaidimas „Alien“
Youtube/Gameon nuotr./Kompiuterinis žaidimas „Alien“

Išlaisvinti vidinį vaiką, bet nepaleisti vadžių

Pasak psichologo, kiekviename suaugusiame žmoguje tūno vidinis vaikas, kuris kartais nori iškrėsti ką nors žaismingo, nerūpestingo. Tačiau nors tas poreikis pakvailioti yra užkoduotas žmogaus psichikoje, suaugusįjį aplinka ir nusistovėjusios normos įpareigoja elgtis solidžiai, gyventi rimtą gyvenimą, kuriame nėra kur pažaisti. Žmonės galimybę realizuoti savo vidinį vaiką suranda virtualioje realybėje, žaidimuose.

Žaidimai yra laiko rijikai. Jei žmogus jiems skiria labai daug laiko, galiausiai jo nebelieka šeimai, laisvalaikiui, hobiams, – sako psichologas.

Tačiau M. Daugelavičius įspėja, kad riba tarp to, kada žaidimai padeda atsipalaiduoti, išlaisvinti savo vidinį vaiką, ir to, kada jie tampa žalingi, – labai trapi.

„Jei žmogus galimybės atsipalaiduoti, realizuoti save neranda niekur kitur, tik žaidimuose, jis tampa nuo jų priklausomas. Priklausomybe pavirtęs pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus pradeda kenkti žmogui taip pat, kaip ir bet kuri kita priklausomybė.

Žaidimai yra laiko rijikai. Jei žmogus jiems skiria labai daug laiko, galiausiai jo nebelieka šeimai, laisvalaikiui, hobiams“, – sako psichologas.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min