Prancūziškai, angliškai ir itališkai rašyti tie slapti laiškai įkvėpė naują knygą: „Edda Ciano ir komunistas. Neapsakoma Dučės dukters aistra“ (Edda Ciano e il comunista. L'inconfessabile passione della figlia del duce).
„Jokių romanistinių pagražinimų nėra“, - sako jos autorius Marcello Sorgi, kuris savo knygą vadina žurnalistine to romano rekonstrukcija.
Nuo 1945 metų rugsėjo iki 1947 metų balandžio rašyti laiškai pasakoja apie vyriausiojo B.Mussolini vaiko ir Leonidos Bongiorno - Komunistų partijos regioninio skyriaus lyderio ir įtakingo antifašisto sūnaus.
Edda anksčiau buvo ištekėjusi už lojalaus fašisto Galeazzo Ciano. Jis buvo iškilęs iki užsienio reikalų ministro, bet 1943 metų liepą ant jo užsirūstinęs uošvis įvykdė jam mirties bausmę. Nepaisydamas Eddos maldavimų, B.Mussolini įsakė pririšti G.Ciano prie kėdės ir nušauti.
Fašistų režimui Antrojo pasaulinio karo pabaigoje žlugus, Edda buvo sulaikyta ir laikoma Liparyje netoli Sicilijos.
Ten ji baigiantis vienai demonstracijai susipažino su L.Bongiorno, kuris vėliau pasakojo, kad „ji atrodė kaip sužeista kregždutė sulaužytais sparnais“.
Laiškai, kuriuose atsispindi jų romanas, buvo paslėpti senoje drabužių spintoje Leonidos sūnaus Edoardo namuose, drauge su kitais prisiminus keliančiais daiktais, nuotraukomis ir plaukų sruogomis.
„Leonida gerai suprato savo, kaip komunisto ir partizano, politinės sąžinės ir santykių su Dučės dukra prieštaravimus, - žurnalistams sakė M.Sorgi. - Atrodo, kad sau jis tai pateisino rizikinga jos sveikatos būkle. Kadangi ji buvo „sužeista kregždutė“, jis jos negalėjo palikti mirti“.
Kaip rodo laiškai, iš kurių aiškėja detalės apie pirmąjį poros meilės pasimatymą Leonidos namų terasoje, Edda iš pradžių nenorėjo prisirišti emociškai. Tačiau 1946-ųjų birželį paleista iš Lipario ji grįžo pas savo vaikus Romoje, iš kurios maldavo Leonido: „Atvažiuok ir gyvenk su manimi. Nepalik laimės, kurią Dievas tau siūlo“.
Tačiau Leonida jau buvo sutikęs savo būsimąją žmoną Angelą ir po to su Edda susitiko tik dar vieną kartą - viešbutyje Sicilijos Mesinos mieste. Leonida grįžo į Liparį ir vedė Angelą.
Edda Ciano, kuri griežtai neigė, kad asmeniškai aktyviai dalyvavo fašistų režimo veikloje, mirė Romoje 1995 metais.
B.Mussolini, 1945 metų balandį buvo įvykdyta mirties bausmė ir kurio lavonas buvo viešai iškabintas Milane, vis dar yra prieštaringai vertinama Italijos istorijos figūra. Daugeliui jis yra rasistinės, despotiškos policinės valstybės lyderis, bet kiti sako, kad jis modernizavo Italiją ir jos ekonomiką.
