Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 26d. 09:50

Lietuvą kosmine valstybe pavertę mokslininkai: „Palydovai suvienijo tautą“

„LitSat-1“ nano palydovas
KTU archyvo nuotr. / „LitSat-1“ nano palydovas

Vienu šūviu keturi zuikiai. S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio pagerbimas, Lietuvos narystė kosminių valstybių klube, tautos suvienijimas, mokslo ir technologijų populiarinimas. Ir visa tai – dviejų nedidelių „dėžučių“, paleistų į kosmosą, nuopelnas.

Pirmieji lietuviški mažieji kosminiai palydovai paliko ryškų įrašą šiuolaikinės Lietuvos istorijoje ir žmonių sąmonėje. 2014 m. vasario 28 d. į Žemės orbitą pirmasis paleistas ir žodžius „Lietuva myli laisvę“ ištransliavęs Kauno technologijos universitete (KTU) sukurtas palydovas „LitSat-1“ tautą suvienijo bene labiau nei olimpinis auksas (net jei jį iškovotų Lietuvos krepšinio rinktinė).

Nors Lietuvos mokslininkai atlieka daug su kosmosu susijusių tyrimų, glaudžiai bendradarbiauja su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), mezga ryšius su Europos kosmoso agentūra (EKA), būtent sėkminga mažųjų palydovų misija garsiai visam pasauliui paskelbė: „Lietuva jau ir de facto yra kosminė valstybė“, bei atvėrė naujas galimybes mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų ir kosminio verslo plėtrai.

Abu lietuviški palydovai – „LitSat-1“ ir „LithuanicaSat-1“ – „CubeSat“ tipo: 10x10x10 centimetrų dydžio, ne sunkesni nei 1 kilogramas ir 330 gramų. Jie skriejo 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu.

Kaip vertina savo nuveiktą darbą ir jo reikšmę „LitSat-1“ palydovo kūrėjai šiandien, nuo skrydžio kosmose jau prabėgus nemažai laiko? Kokia buvo pradžia? Ar, žengus pirmąjį žingsnį, žengiamas ir antrasis?

Idėja kėlė šypseną

Svarbiausia – įrodyti, kad galime patys sukurti kad ir nedidelį kosminį objektą, atveriantį naujas galimybes, įkvėpiantį pasitikėjimo savo jėgomis, paskatinantį jaunimą imtis drąsių idėjų. Taip išsikristalizavo idėja sukurti pirmąjį lietuvišką nano palydovą, – Andrius Vilkauskas.

„Pirmasis Lietuvoje, maždaug prieš penkerius metus, drąsiau ir garsiau apie kosmosą, palydovus pradėjo kalbėti Vladas Lašas, plačiai į viską žiūrintis novatorius. Pradžioje jo idėjos, mintys daugeliui, net ir mums – technikams, atrodė nelabai realios, net nusišypsodavome.

Tuomet atsirado labai aktyvus žmogus Lietuvos kosmoso asociacijoje – jos vadovas Vidmantas Tomkus. Jis turėjo kantrybės ir noro „stumti“ šį projektą, o KTU turėjo techninį potencialą projekto įgyvendinimui. Taip viskas ir prasidėjo“, – atsimena KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

V.Lašas pabrėžė, kad į kosmosą nebūtina žengti su labai brangiais, sunkiai įgyvendinamais, išskirtiniais projektais, demonstruoti super technologijas. Svarbiausia – įrodyti, kad galime patys sukurti kad ir nedidelį kosminį objektą, atveriantį naujas galimybes, įkvėpiantį pasitikėjimo savo jėgomis, paskatinantį jaunimą imtis drąsių idėjų. Taip išsikristalizavo idėja sukurti pirmąjį lietuvišką nano palydovą.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Lietuviškas palydovas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Lietuviškas palydovas

Žinias rinko po kruopelytę

Maždaug 2010 m. prasidėjo pirmieji projekto realizavimo darbai – pradėta burti specialistų komanda, imtos rinkti žinios apie mažuosius palydovus. Svarbiausias uždavinys buvo sužinoti, kokios sąlygos skrieti Žemės orbita yra palydovui: kokios temperatūros, apkrovos, kaip jis juda.

„Nors visas pasaulis atrodo atviras ir viešos informacijos yra labai daug, kai pradedi gilintis, žinių trūksta. Po kruopelytę jas rinkome iš visur“, – sako LKA Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, „LitSat-1“ techninės dalies vadovas Domantas Bručas.

Į veiklą aktyviai įsijungė ir KTU studentai. Ypač didelį indėlį įnešė tuomet dar būsimasis mechanikos magistrantas Algis Krapavičius, vyresniųjų kolegų vadintas jaunatviška projekto siela. Jaunasis mokslininkas svajoja ir pats vieną dieną į Žemę pažvelgti iš kosmoso.

Finišo tiesioji – per tris mėnesius

Rekordas, padaryti tokį „žaisliuką“ per keletą mėnesių. Apkritai, pirmą kartą savo jėgomis paleisti palydovą buvo iššūkis, – Darius Gailius.

Intensyvus palydovo konstravimas prasidėjo 2013 m. pavasarį, kai, likus maždaug pusmečiui iki starto, išsigrynino „smogiamoji“ palydovo kūrėjų komanda: Darius Gailius, A.Karpavičius, Pranas Kuzas, Marius Malcius, Gintautas Balčiūnas, A.Vilkauskas, Egidijus Berankis. Jie projektą šturmavo per tris mėnesius.

„Sakyčiau, kad tai – rekordas, padaryti tokį „žaisliuką“ per keletą mėnesių. Apkritai, pirmą kartą savo jėgomis paleisti palydovą buvo iššūkis. Labiausiai trūko laiko, tekdavo dirbti naktimis“, – pasakoja „LitSat-1“ radijo ryšio sistemos kūrėjas, KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.

Labai svarbų projektui indėlį įnešė ir Raimundas Bastys, kuris jau anksčiau buvo sukūręs pagrindinės plokštės prototipą. Palaikant ryšį su palydovu, nepakeičiamas tapo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Elektronikos inžinerijos katedros docentas, KTU radijo klubo pirmininkas Darius Kybartas.

Komponentus gamino patys

„LitSat-1“ iš tiesų yra lietuviškas, nes didžioji dauguma jo komponentų buvo pagaminti KTU, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), privačiose įmonėse. Pirkta buvo tik maitinimo šaltinio plokštė, radijo atsakiklis, ryšio modulis, dalis saulės elementų.

„Ar brangios mūsų naudotos medžiagos? Jei medžiaga yra išbandyta kosmose, jos kaina auga dešimtis kartų iš karto. Todėl plokštės kaina gali siekti ir 5 tūkst. eurų, nors jos savikaina – keli šimtai litų. Kai kuriuos komponentus ne patys darėme, o pirkome tik dėl laiko trūkumo – kad greičiau būtų“, – sakė VGTU docentas D. Bručas.

Siekiant užtikrinti pakankamą energijos tiekimą palydovui, buvo sumontuotos penkios saulės elementų plokštės. Viena jų – lietuviška – pagaminta iš silicio, keturios – iš galio arsenido. Pastarosios gerokai brangesnės, tačiau labai efektyvios, pasiimančios apie 40 proc. energijos iš saulės spindulių, palyginimui, silicio saulės elementai – apie 18 proc.

Palydovas „LitSat-1“
Palydovas „LitSat-1“

Išskirtinumas – navigacinė sistema

Vienas didžiausių „LitSat-1“ išskirtinumų – globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvas. Nano palydovuose iki tol jie beveik nebuvo bandyti, nes reikalauja didelių energijos sąnaudų. Dažniau GPS imtuvai naudojami daugiau energijos išteklių turinčiuose, mažiau besivartančiuose kosminiuose objektuose.

„Mobiliuosiuose telefonuose sumontuoti GPS imtuvai negali veikti kosmose. Juose yra įdėtas greičio ir aukščio apribojimas. Kai pakyla į didesnį nei 20 km aukštį ir viršija garso greitį, jie nebeveikia. Apribojimų neturintis GPS imtuvas Europoje kainuoja apie 25 tūkst. eurų. Mums tokį pavyko įsigyti gerokai pigiau Rusijoje“, – pasakojo D. Bručas.

Nors sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai kainavo pagaminti palydovą ir jį pakelti į kosmosą, projekto vertė siekia gero naujo automobilio kainą. Brangiausiai kainuoja pakelti palydovą į kosmosą – apie 40 tūkst. JAV dolerių.

Mokslininkai pabrėžia, kad projektai „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ buvo technologiniai eksperimentai, padėję pagrindą kitoms mūsų šalies kosminėms misijoms, kurios jau yra planuojamos.

Susidomėjo NASA

TV3 nuotr./„LitSat-1” NASA skrydžių bazėje jau parengtas kilimui
TV3 nuotr./„LitSat-1” NASA skrydžių bazėje jau parengtas kilimui

„Mūsų tikslas ilgalaikėje perspektyvoje – išvystyti palydovų orientavimosi erdvėje sistemą, todėl buvo labai svarbu paleisti palydovą, iš kurio gautume kaip galima daugiau ir kuo tikslesnių duomenų apie jo judėjimą erdvėje“, – aiškina A. Vilkauskas.

Siekiant kuo greičiau komercializuoti lietuvių tobulinamą ir bandomą pjezoelektrinę orientacinę sistemą „Adpos", jos vystymui yra įkurta bendrovė „Pažangūs pozicionavimo sprendimai“. Sistemos kūrėjai buvo atrinkti mėnesį laiko tobulinti savo produktą Akrono mieste (JAV) veikiančiame verslo inkubatoriuje „Akron Global Business Accelerator".

Kaune kuriama sistema labai domina NASA. Tarptautinėje kosmoso konferencijoje Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar Word, 2014 (SEMWO 2014)“ viešėję NASA Ameso centro atstovai Belgacemas Jaroux ir Harry‘is Partridge‘as rado laiko neplanuotam vizitui į KTU, norėdami pasidomėti kaip vyksta darbai su kosminėms technologijoms skirta „Adpos“ sistema.

Ilga kelionė į atvirą kosmosą

„LitSat-1“ kūrėjams teko apsišarvuoti kantrybe, laukiant, kol jų kūrinys pateks į atvirą kosmosą.

2013 m. gruodžio pradžioje į Valopso saloje (Virdžinija, JAV) esančią NASA skrydžių bazę buvo nugabentas ir į erdvėlaivį „Cygnus 2“ patalpintas KTU sukurtas palydovas. 2014 m. sausio 9 d. raketa nešėja „Antares“ į kosmosą sėkmingai pakėlė erdvėlaivį „Cygnus 2“. Nuo raketos nešėjos atsiskyręs erdvėlaivis Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pasiekė sausio 12 d.

Į atvirą kosmosą palydovas buvo išmestas už pusantro mėnesio – vasario 28 d. Jau tą pačią dieną 12 val. 25 min. į Žemę iš „LitSat-1“ atskriejo pirmieji lietuviški žodžiai: „Lietuva myli laisvę“, kuriuos pirmasis užfiksavo brazilas Roandas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kaip paauglių mergaičių susirašinėjimo grupė Rusijoje tapo FST taikiniu?

N-18 Aktualu

Stovykloje advokato galbūt tvirkintos mažametės draugė atskleidė, kas dėjosi mergaičių kambaryje

Aktualu

Į avariją Molėtų rajone pateko penki šauktiniai, vienas nuo patirtų sužalojimų mirė

Gyvenimas

Mokytojos lenktynės su liga: sukaupiau paskutines jėgas ir nušliaužiau iki automobilio

Kultūra

Naujoje A.Anušausko knygoje – neskelbti faktai apie A.Ramanauską-Vanagą

Aktualu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia dirbanti be poilsio: ką ji veikia?

Vardai

Sauliaus Prūsaičio koncertą Karklėje vainikavo masinės maudynės: į jūrą atlikėjas nėrė su kostiumu

Verslas

Siūlo nesitikėti, kad už drabužius mokėsime tiek pat, kiek ispanai

Vardai

Karklės festivalio aidai: pramogautojai liko be agurkų ir maišų užkasto alkoholio

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Pasaulis kišenėje

Lietuviai parasparnių maršrutinių skrydžių čempionatą surengė Ukrainos kalnuose

Vardai

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė su vyru išgyvena santuokos krizę

Aktualu

Lietuviški patiekalai, kurie nuo senų laikų buvo populiariausi užsienio šalių virtuvėse

24sek

Brolių Lavrinovičių komandos paieškų istorijoje – svarbus posūkis

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

Kultūra

E.Vėlyvis apie šou bažnyčioje: jei ne šis performansas, vargu ar viešumoje būtume pamatę tiek trydos

Sportas

Dirbtinis futbolas: natūralios vejos nebus ir Nacionaliniame stadione

24sek

Simas Buterlevičius keliasi į Kėdainius

Gyvenimas

Ar knygų skaitymas autobuse gali kenkti mūsų akims?

Naujienos

Aktualu

D.Kepenio sveikatos gairės Lietuvai: įteisinta alternatyvi medicina, uždrausti transriebalai

Aktualu

Kaip paauglių mergaičių susirašinėjimo grupė Rusijoje tapo FST taikiniu?

N-18 Aktualu

Stovykloje advokato galbūt tvirkintos mažametės draugė atskleidė, kas dėjosi mergaičių kambaryje

Aktualu

Į avariją Molėtų rajone pateko penki šauktiniai, vienas nuo patirtų sužalojimų mirė

Gyvenimas

Mokytojos lenktynės su liga: sukaupiau paskutines jėgas ir nušliaužiau iki automobilio

Kultūra

Naujoje A.Anušausko knygoje – neskelbti faktai apie A.Ramanauską-Vanagą

Aktualu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia dirbanti be poilsio: ką ji veikia?

Vardai

Sauliaus Prūsaičio koncertą Karklėje vainikavo masinės maudynės: į jūrą atlikėjas nėrė su kostiumu

Verslas

Siūlo nesitikėti, kad už drabužius mokėsime tiek pat, kiek ispanai

Ar gerai žinote, kaip saugiai elgtis geležinkelyje?

Vardai

Karklės festivalio aidai: pramogautojai liko be agurkų ir maišų užkasto alkoholio

Pasaulis kišenėje

Lietuviai parasparnių maršrutinių skrydžių čempionatą surengė Ukrainos kalnuose

Vardai

Šokėja Eglė Straleckaitė-Daugėlė su vyru išgyvena santuokos krizę

Aktualu

Lietuviški patiekalai, kurie nuo senų laikų buvo populiariausi užsienio šalių virtuvėse

Į pajūrį grįžusi saulė pritraukė būrį paplūdimio lankytojų

24sek

Brolių Lavrinovičių komandos paieškų istorijoje – svarbus posūkis

Kultūra

E.Vėlyvis apie šou bažnyčioje: jei ne šis performansas, vargu ar viešumoje būtume pamatę tiek trydos

Vardai

Po skyrybų šokėjas D.Žebrauskas-Skruzdėliukas verčia naują lapą, tik planus dar stabdo traumos

Sportas

Dirbtinis futbolas: natūralios vejos nebus ir Nacionaliniame stadione

24sek

Simas Buterlevičius keliasi į Kėdainius

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min