Pasak mokslininkų, saviti reljefo dariniai, vadinami skiautiniais klifais, – tai yra siauri plyšiai, kurie susidarė, kai Mėnulio vidus, kuris anksčiau buvo išsilydęs, pradėjo aušti, o jo paviršius – trauktis ir trūkinėti.
Žinant, kad Mėnulis susidarė prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, traukimosi procesas vyko palyginti neseniai – mažiau nei prieš milijardą metų.
Apskaičiuota, kad Žemės palydovo skersmuo iš viso sumažėjo apie 100 metrų.
Skiautinių klifų pirmąkart buvo pastebėta netoli Mėnulio pusiaujo praėjusio amžiaus 8–ame dešimtmetyje, tiriant panoramines nuotraukas, padarytas per JAV kosmines misijas „Apollo“.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Mėnulio palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ padarytose didelės raiškos nuotraukose aptikta 14 naujų sprūdžių.
Naujasis atradimas rodo, kad šie sprūdžiai pasiskirstę visame Mėnulio paviršiuje, o ne vien ties pusiauju. Šis faktas laikomas stipriu argumentu, pagrindžiančiu Mėnulio traukimosi teoriją. Šiems tyrimams vadovavo Vašingtone įsikūrusio Smithsono nacionalinio aviacijos ir kosmoso muziejaus Žemės ir planetų studijų centro vadovas Thomasas Wattersas.
