Studijose, kurios penktadienį bus paskelbtos žurnale „Science“, nurodoma, kad vanduo Mėnulyje tikriausiai yra gana aktyvus ir sudaro įvairias daleles paviršiniame dulkių sluoksnyje.
Rod Ailande esančio Browno universiteto profesorė Carle Pieters ir jos bendradarbiai išnagrinėjo pirmojo Indijos paleisto Mėnulio palydovo „Chandrayaan-1“ atsiųstus spektrografinės analizės duomenis. Mokslininkai nustatė, jog šiame dangaus kūne tikrai esama vandens, o daugiausia jo aptikta ašigalių srityse.
„Sakydami „vanduo Mėnulyje“ turime omenyje ne ežerus, vandenynus ar netgi balutes. Mėnulyje tėra vandens molekulių ir hidroksilo (vandenilio ir deguonies) grupių, kurios reaguoja su uolienų ir dulkių molekulėmis vos kelių milimetrų storio Mėnulio paviršiaus sluoksnyje“, – sakoma C.Pieters pranešime.
Merilando universitete dirbanti Jessica Sunshine ir jos bendradarbiai vandens pėdsakų aptiko ištyrę kosminio zondo „Deep Impact“ infraraudonojo spektro žvalgymo duomenis.
JAV geologijos tarnybos specialistas Rogeris Clarkas ir jo vadovaujama tyrėjų grupė vandens Mėnulyje aptiko analizuodami palydovo „Cassini“ spektrometrijos duomenys.
Pagal ši metodą tiriamas Mėnulio paviršiaus atspindimos šviesos spektras, suteikiantis informacijos apie mūsų planetos palydovą sudarančius cheminius elementus.
„Šie pranešimai apie vandenį Mėnulio paviršiuje susiję su dideliu susidomėjimu Mėnulio ašigaliuose (galinčiu slypėti) vandeniu“, – tyrimuose nedalyvavęs Havajų universiteto mokslininkas Paulas Lucey rašo šių trijų studijų komentaruose.
„Tikėtina, jog daug drėgnesnių regionų bus atrasta toliau nuo iki šiol ištirtų teritorijų, – pridūrė P.Lucey. – Taip pat tikėtina, kad reti vandens turintys mineralai, kurių anksčiau buvo rasta iš Mėnulio atgabentuose mėginiuose, yra vietos kilmės. Anksčiau manyta, kad mėginiai buvo užteršti Žemėje. Ko gero, vertingiausias šių naujų stebėjimų rezultatas yra tai, kad jie paskatino iš esmės peržiūrėti teiginį, jog Mėnulis yra sausas. Taip nėra.“
Kitą mėnesį Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai mėgins aptikti vandens mūsų planetos palydove, nukreipę trenktis į jo paviršių Mėnulio kraterių stebėjimo ir žvalgymo palydovą (Lunar Crater Observation and Sensing Satellite, LCROSS).
