Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pristatytos tyrimo išvados dar labiau pagrindžia seniai diskutuojamą teoriją, jog bent dalis medžiagų, reikalingų susidaryti ankstyviausių formų gyvybei, į mūsų planetą pateko su meteoritais.
Mokslininkai moderniais masės spektrometrijos prietaisais ištyrė 11 anglingųjų chondritų – organinių medžiagų turinčių meteoritų, ieškodami nukleotidų, iš kurių susideda DNR ir RNR.
Tyrėjai aptiko trijų rūšių nukleotidų (purino, 6,8-diaminopurino ir 2,6-diaminopurino), kurie „plačiai paplitę anglinguose chondrituose“, tačiau „reti arba neaptinkami Žemės biologijoje“, nurodė tyrimo autoriai.
Mokslininkai nerado šių trijų medžiagų didesnių kiekių grunto ir ledo mėginiuose, paimtuose tirtų meteoritų kritimo vietose.
„Nukleotidų, paprastai neaptinkamų Žemės biochemijoje, radimas tvirtai pagrindžia jų nežemišką kilmę“, – sakė vienas iš šios studijos bendraautorių Jimas Cleavesas, dirbantis Vašingtone veikiančio Carnegie instituto Geofizikos laboratorijoje.
„Tai mums byloja, jog meteoritai gali būti molekulinės įrankių skrynelės, atnešusios svarbiausias gyvybės sudėtines dalis į Žemę“, – pridūrė jis..
Ankstesnių tyrimų rezultatai įrodė, kad kai kuriuose meteorituose pasitaiko nukleotidų, tačiau šios medžiagos buvo tokios pačios, kaip ir aptinkamos Žemėje. Dėl šios priežasties mokslininkai nesutarė, ar meteorituose nukleotidų buvo visą laiką, ar dangaus kūnai jais buvo užteršti nukritę į Žemę.
Anksčiau šiais metais NASA atsiribojo nuo vieno savo darbuotojo pareiškimo, kad jis anglingųjų chondritų pjūviuose aptiko nežemiškų bakterijų fosilijų.
