Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Metų knygos“ rinkimai – pramoga tautai

Įsibėgėja „Metų knygos“ rinkimai, kurie šalyje rengiami jau šeštus metus. Suaugusiųjų, paauglių ir vaikų kategorijose skaitytojams-rinkėjams pristatoma po 5 knygas. Tačiau, ko iš tiesų siekiama šiuo konkursu – ar tai mėginimas paskatinti skaityti plačiąją visuomenę, ar būdas gerinti lietuviškosios literatūros pardavimo rodiklius, o gal lietuviškos literatūros istorijos kūrimas?
Rasa Drazdauskienė
Rasa Drazdauskienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Metų knygos“ rinkimų komisijos narė, lietuvių vertėja, žurnalistė, knygų apžvalgininkė, literatūros kritikė Rasa Drazdauskienė pasakojo, kad šie metai rašytojų produktyvumo prasme nėra išskirtiniai. „Veikiau įprasti. Nebuvo taip, kad nebūtų iš ko rinktis, bet ir nebuvo taip, kad finalininkų penketukas būtų staiga išaiškėjęs ir visiems būtų aišku, kad čia nepakartojamo gerumo knygos“, – sakė literatūros ekspertė.Tai, kad „Metų knygą“ renka tik skaitytojai, internautai, pasak R.Drazdauskienės, yra gerai. „Aš manau, kad skaitytojai yra šališki ir jie turi tokie būti, tai – balsavimo privalumas. Vienas iš pagrindinių tikslų – duoti skaitytojui galimybę, parodyti knygas, kurios yra vertos dėmesio. Iš esmės nėra didelio skirtumo, kas laimi skaitytojų simpatijas. Svarbiau, kad žmonės pastebi visus pasiūlytus penketukus, kalba apie tas knygas, diskutuoja ir jas lygina“, – sakė literatūros kritikė.

Kad tokie rinkimai išties skatina skaitymo populiarinimą, sutiko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, docentė, habilituota daktarė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. „Tai literatūros populiarinimas, nes geriausiųjų paieška – vartotojiškai visuomenei pritaikytas dalykas, juk dabar tikras rinkimų vajus. Žmonės, kurie nesidomi, galbūt susivilios perskaityti knygą, kuri išrinkta „Metų geriausiąja“. Nevertinu tokio konkurso kritiškai, tai – žaidimas, pramoga visuomenei“, – sakė literatūros žinovė.

Metų knygos“ rinkimų tikslas ne tiek priversti skaityti, bet paskatinti diskusijas, keitimąsi nuomonėmis. „Labai tiksliai pasakė vienas iš mūsų komisijos narių, rašytojas Andrius Jakučiūnas – kiekvieną kartą renkant „Metų knygą“, komisija tampa metų konteksto verge. Koks yra tų metų derlius, iš to ir rinkis“, – sakė Rasa Drazdauskienė, pridurdama, kad sudėtingiausia ne išrinkti visas dėmesio vertas knygas, bet atrinkti penkias.

Literatūros kritikės teigimu, natūralus rezultatas, kad būtent tos, išrinktosios, knygos susilaukia daugiau skaitytojų dėmesio, nes apie jas kalbama ir viešojoje erdvėje. „Metų knygos“ rinkimų tikslas ne tiek priversti skaityti, bet paskatinti diskusijas, keitimąsi nuomonėmis. Nors žaidybinis elementas knygų pasaulyje gana svetimas, jis padeda suteikti jam dinamikos, įžiebti diskusiją“, – pabrėžė R.Drazdauskienė. Ji pridūrė, kad skaitytojų dalyvavimas rinkimuose yra ne mažiau įdomus nei pačios knygos.

„Nebūtinai visos šios knygos taps klasika, bet kai kurios, manau, taps. 2005-aisiais, kai pirmąkart buvo organizuojami „Metų knygos“ rinkimai, rašytojų penketuke buvo tokie autoriai kaip Gintaras Beresnevičius, Jurga Ivanauskaitė, Kęstutis Navakas, Sigitas Parulskis, Laura Sintija Černiauskaitė... Juos prisiminus akivaizdu, kad tie rašytojai nepamiršti ir niekur nedingo“, – sakė rinkimų komisijos narė.

Vu.lt nuotr./Dainora Pociūtė-Abukevičienė
D.Pociūtė-Abukevičienė

Vietą literatūros istorijoje užsitikrino

Lietuvių literatūros katedros vedėja Dainora Pociūtė-Abukevičienė tikino, kad klasikos sąvoka apskritai nebėra aktuali. „Šiuolaikiniai rašytojai, ar J.Ivanauskaitė, ar K.Navakas ir kiti iš literatūros istorijos neišeis. Kiekvienas jų jau dabar užima savo nišą. Klasikos sąvoka kinta. Mes labai mažai ja naudojamės, labiau taikome praeičiai. Dabartinių autorių nevadiname klasikais ir nedėliojame klasikos kanonų“, – sakė ji. D.Pociūtės-Abukevičienės teigimu, klasikos kūriniu galima vadinti tą, kuris labai ryškiai reprezentuoja to laikmečio socialines, egzistencines, filosofines problemas, nepriklausomai nuo formos, unikaliai perteikia supantį pasaulį.

Tiesa, literatūros žinovė pabrėžė, kad „Metų knygos“ rinkimai, pavyzdžiui, universiteto studijų programos sudarymui jokios įtakos neturi. „Specialios filologijos studijų programos yra daug platesnės, studentams siūloma skaityti kuo daugiau. Aprėpiame daug daugiau nei tos išrinktosios knygos, kurios reprezentuoja lyderiaujančius autorius“, – sakė Literatūros katedros vedėja.

Anot jos, nedidelės įtakos rinkimai galėtų turėti nebent bendrojo lavinimo mokyklų programoms. „Mokyklose dėstoma visa literatūros istorija ir šiuolaikinei literatūrai lieka tik nedidelė dalis. Programa atnaujinama kas 10 metų. Šie rinkimai tarsi pabrėžia vienų ar kitų metų knygą“, – sakė D.Pociūtė-Abukevičienė. Literatūros ekspertė pabrėžė paradoksą, kad žvelgiant apskritai – lyrikos tradicija XX a. stipresnė nei prozos, nors pasaulis labiau mėgsta skaityti pasakojimus. „Mes gero pasakojimo tradicijos neturime, turime įdomesnių knygų ne grožinės literatūros, o studijų, monografijų apie laikotarpį ar žmogų“, – kalbėjo ji.

Elenos Agafonovaitės nuotr/Kristina Sabaliauskaitė
Kristina Sabaliauskaitė

Maloniausias skaitytojų įvertinimas

Praėjusių metų „Metų knygos“ apdovanojimą suaugusiųjų kategorijoje su romanu „Silva rerum“ laimėjusi Kristina Sabaliauskaitė sakė, jog gautas titulas – didžiulis įvertinimas. „Jis ypač malonus tuo, kad yra nemeluotas ir tikras – juk rinko ir balsavo skaitytojai. Buvo be galo smagu, kad „Silva rerum“ palietė jų širdis, kad skirtingo amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės joje rado sau kažką svarbaus, kad ji paskatino susidomėjimą Lietuvos istorija“, – sakė žurnalistė ir rašytoja. Ji pasidžiaugė, kad susitikimų su skaitytojais metu, akivaizdu, kad knygų žmonėms reikia, jie jų tiesiog alksta, noriai skaito ir mielai apie jas tarpusavyje diskutuoja. „Tai – puiku. Bet labai liūdina, kad dėl leidybai ir autoriams užkrautų mokesčių knygų kaina išaugusi taip, kad dabar dažnai dalijant autografus prieina dvi draugės, ar du bendradarbiai ir prašo knygą užrašyti dviem – nes įpirkti ją įstengia tik „susimetę“, – apgailestavo K.Sabaliauskaitė.

Labai liūdina, kad dėl leidybai ir autoriams užkrautų mokesčių knygų kaina išaugusi taip, kad dabar dažnai dalijant autografus prieina dvi draugės, ar du bendradarbiai ir prašo knygą užrašyti dviem – nes įpirkti ją įstengia tik „susimetę“.Pasak autorės, žmones paperka įdomi, išmintingo žmogaus su aistra papasakota istorija. „Nesvarbu, kokios tautos rašytojas – lietuvis, kubietis, japonas, britas ar švedas. Jei jo istorija pasakojama meistriškai, įtraukia – skaitytojas mielai leisis vedamas į kūrinio gelmes. „Intelektualus“ tačiau mirtinai nuobodžiai dėstomas pasakojimas literatūrai yra lygiai toks pat šlamštas kaip ir menkavertis, tik pigius instinktus dirginantis bulvarinis lėkštas skaitalas“, – tvirtino ji. K.Sabaliauskaitė prisipažino dar neskaičiusi šių metų kandidačių į „Metų knygos“ apdovanojimą, mat dirbo prie naujo romano – savotiško „Silva rerum“ tęsinio. Ji už knygą-favoritę žadėjo balsuoti po mėnesio.

Išskirtinio susidomėjimo nepastebi

Kaip sakė knygynų tinklo „Pegasas“ rinkodaros vadovė Lina Konovalovė, pastebima, kad pastaraisiais metais lietuvių autorių kūryba sulaukia daugiau dėmesio – domimasi Algimanto Čekuolio, Sigito Parulskio, Andriaus Užkalnio knygomis. „Bendra tendencija yra tokia, kad skaitytojai ieško tų autorių, kuriuos gerai pažįsta ir vertina“, – teigė knygynų tinklo atstovė. Pasak jos, verstinėmis knygomis šiandien yra domimasi daugiau, nes jų daugiau yra ir išleidžiama, tačiau lietuvių autorių kūryba taip pat visada suranda savo skaitytoją. Tarp vaikų ir paauglių autorių L.Konovalovė išskyrė tokius kaip Renata Šerelytė ar Kazys Saja.

Jos teigimu „Metų knygos“ titulas leidiniui stulbinamos sėkmės neatneša. „Negalėtume teigti, kad „Metų knygos“ rinkimuose tituluojamais leidiniai domimasi daugiau.  Tiesa, kad į metų knygų penketuką išrinktoms knygoms žiniasklaidoje skiriamas didesnis dėmesys, natūralu, kad ir susidomėjimas jomis šiek tiek didesnis, tačiau išskirtinio susidomėjimo nepastebime“, – sakė „Pegaso“ knygynų atstovė. Išskirtinio dėmesio nesulaukia ir šiųmetės knygos pretenduojančios į apdovanojimą.

Daugiau informacijos apie „Metų knygos“ rinkimus ir balsavimą rasite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius