Prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės archyvas. Minint šią sukaktį LR Seimas 2021-usius paskelbė archyvų metais.
Archyvai – tai vieta, kurioje saugomi patys įvairiausi valstybės istoriją atspindintys dokumentai. Oficialiai pirmasis valstybės archyvas Lietuvos Respublikoje buvo įkurtas 1921 m. spalio 19 d. Kaune – būtent šio archyvo šimtmetis ir minimas šiais metais.
Archyvo atsiradimas lėmė archyvų srities reglamentavimą šalies mastu, valstybinės archyvų sistemos suformavimą. Per šimtmetį valstybės archyvai ne kartą buvo reorganizuoti, tačiau jie išliko valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai.
Lietuvoje yra 9 valstybės archyvai. Valstybiniuose archyvuose saugomi dokumentai sudaro net 116 kilometrų – kaip nuo Vilniaus iki Kauno. Dažnai gyventojai apsilankę archyvuose nustemba kokius istorinius dokumentus čia galima atrasti: tai 1922 m. Lietuvos konstitucija, Baltijos kelio fotografijos, Partizanų dokumentai, popiežiaus bulės, į UNESCO pasaulio paveldą įtraukti dokumentai, pats seniausias saugomo dokumento fragmentas datuojamas 1280 – 1300 m. išleistos liturginės knygos.
Apart dokumentų saugojimo, restauravimo ir skaitmeninimo, archyvuose vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai, parodos, ekskursijos. Archyvus galima rasti ir virtualiose erdvėse. Daugiau informacijos apie archyvus, galite rasti čia.
Svarbu. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklą, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę.
