TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai gavo dangaus žemėlapį mikrobangų diapazonu

Dangaus žemėlapis mikrobangų diapazonu
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Dangaus žemėlapis mikrobangų diapazonu
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos kosmoso teleskopas „Planck“, pernai paleistas į orbitą aplink Žemę, kad būtų galima gauti Visatos mikrobangų reliktinės spinduliuotės atvaizdus, davė pirmuosius rezultatus, praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Remiantis duomenimis, gautais per pusę metų iš šio teleskopo, kuris kainavo Europos kosmoso agentūrai 600 mln. eurų, sudarytas pirmasis viso dangaus žemėlapis, kuriame užfiksuoti astronominiai objektai, matomi teleskopo detektoriumi spektru, kuris nematomas žmogaus akimis.

Tyrėjai mano, kad šis žemėlapis yra milžiniški informacijos ištekliai, kurie padės kosmologams sudaryti išsamesnį Visatos susidarymo ir raidos žemėlapį.

„Tai puikus atvaizdas – neįtikėtino grožio“, – pareiškė daktaras Janas Tauberis, EKA projekto „Planck“ tyrėjų grupės vadovas.

Priekiniame šio žemėlapio plane matyti dideli mūsų galaktikos – Paukščių tako plotai.

Remiantis aparato „Planck“ darbo rezultatais numatoma gauti patį tiksliausią mikrobangų spinduliuotės žemėlapį.Ryški horizontali linija, kuri kerta visą atvaizdą – tai pagrindinis galaktikos diskas, kurio plokštumoje yra Saulės sistema ir kur daugiausia formuojasi žvaigždės.

„Mes matome šiame žemėlapyje mūsų galaktikos dujų ir dulkių struktūras, tai labai svarbu siekiant suprasti, kas vyksta aplink Saulę ir kaip susidaro galaktikos“, – pažymėjo profesorius Andrew Jaffe'as iš Imperijos koledžo Londone, kuris taip pat dalyvauja projekte „Planck“.

Tačiau nors šie atvaizdai labai gražūs, teleskopo „Planck“ programos pagrindinio uždavinio požiūriu jie trukdo tirti fono spinduliuotę, kuri nuotraukoje pavaizduota geltona ir violetine spalvomis.

Ji atitinka Visatos reliktinę mikrobangų spinduliuotę, kuri ir yra pagrindinis šio orbitinio teleskopo tyrimo objektas.

Reliktinė spinduliuotė atsirado tuo metu, kai po Didžiojo Sprogimo Visata atvėso tiek, kad šviesa pradėjo sklisti dideliais nuotoliais.

Iki to daugiau kaip 300 tūkst. metų Visata buvo tokia karšta, kad materija ir spinduliuotė joje buvo neatsiejamos, ir mūsų teleskopams toks kosmosas būtų neskaidrus.

„Planck“ matavimų tikslumas sudarys 5-milijoninę laipsnio dalį. Tai padės aptikti labai silpnus temperatūros svyravimus, kuriuos sukelia galaktikos ir galaktikų spiečiai.

Nors mikrobangų fonas atrodė iš pradžių vientisas, kruopštus spinduliuotės tyrimas parodė, kad jo intensyvumas svyruoja 0,0005 proc. ribose, priklausomai nuo krypties.

Šiuos mažyčius svyravimus sukelia nedidelis vandenilio ir helio mišinio tankio skirtumas, kuris buvo tuo metu, kai įvyko medžiagos ir spinduliuotės atsiskyrimas.

Remiantis aparato „Planck“ darbo rezultatais numatoma gauti patį tiksliausią mikrobangų spinduliuotės žemėlapį.

„Planck“ tyrimai taip pat padės mokslininkams susidaryti naują sampratą apie pagrindinius gamtos dėsnius, konkrečiai – gravitacijos jėgą ir tai, kaip ji susijusi su kitomis jėgomis Visatoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min