Mokslininkai ir medikai priėjo prie išvados, kad vėžys – liga, kurią sukūrė žmogus. Tyrėjai laikosi nuomonės, kad vėžį sukelia šiuolaikinio gyvenimo „prabanga“. Pasirodo, kad tolimoje praeityje vėžinių auglių nebuvo arba tai buvo vienetiniai atvejai, rašo Newsru.com.
Medikų nuomone, detalesnis vėžio kilmės tyrimas padės ateityje susidoroti su tikra vėžio epidemija.
Mokslininkai tyrė ne tik šių laikų žmones, bet ir mumijas, ieškodami vėžinių ląstelių. Rezultatai nustebino, nes onkologinių pėdsakų rasta tik vienu atveju.
Panašių išvadų mokslininkai priėjo ir kartu su archeologais tyrinėdami iškastus žmonių palaikus. Mikroskopinė kaulų liekanų analizė parodė, kad vėžinių ląstelių rasti labai sunku. Ištyrę tūkstančius neandertaliečių kaulų pavyzdžių, mokslininkai tik vienu atveju rado patvirtinimą, kad ir tais laikais galėjo būti vėžio užuomazgų. Charakteringų vėžio atvejų aprašymai atsirado tik prieš 200 metų.
Įdėmiai išstudijavę senovės Egipto tekstus apie šalies gyventojų susirgimus, ekspertai taip pat ne kažin ką pešė: akivaizdžių onkologinių susirgimų aprašymų nerado. Vieninteliai kiek panašūs simptomai galėjo būti varikozės, o ne vėžio.
Tik nuo XVII amžiaus išliko pirmieji autentiški onkologinių ligų aprašymai. Minimi atvejai, kai buvo operuojami piktybiniai krūties augliai. Tačiau charakteringų vėžio atvejų aprašymai atsirado tik prieš 200 metų.
„Išsivysčiusios pramonės šalyse vėžys yra antra mirties priežastis po širdies ligų. Tačiau gamtinėje aplinkoje praktiškai nėra faktorių, kurie galėtų tapti vėžio priežastimi. Tai – antropogeninis susirgimas, kurį sukelia aplinkos užterštumas, besikeičiantis mūsų gyvenimo būdas, nepastovi mityba, dietos...“, – sakė profesorė Rosalie David.
