Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslo kodas: kaip kvepia baimė ir kada mes mutuosime

Baimė turi ne tik plačias akis, bet ir kvapą.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Baimė turi ne tik plačias akis, bet ir kvapą.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Kaip gali kvepėti džiaugsmas, pyktis arba baimė? Pasirodo, ne tik gali, bet ir kvepia: mokslininkai atrado ryšį tarp emocijų ir prakaito kvapo. O gamta atrado natūralų būdą apsiginti nuo pasaulinio atšilimo: tiesiog...evoliuciją.

Baimės kvapas

Kai pajunta pavojų, dauguma gyvūnų išskiria chemikalą, įspėjantį jų gentainius apie grėsmę. Paaiškėjo, jog šią savybę yra išsaugojusi ir žmonija.

Kad ir kaip bebūtų keista, žmonės vis dar turi „baimės feromonus“, kurie išsigandus išsiskiria kartu su prakaitu. Rice‘o universiteto mokslininkė Denise Chen, atlikusi tyrimus, atrado „baimės prakaitą“, tačiau kol kas nesutariama, kodėl žmonės jį tebeturi. „Mūsų atradimai rodo, kad emocijos ir išskiriami kvapai iš tiesų yra susiję. Bet sunkiai suprantama, kodėl mes tebeturime šią savybę – juk žmonės yra labiausiai išvystę regos ir klausos pojūčius, tad kam mums reikia „baimės prakaito“, – sako D.Chen. Na, o kol mokslininkai spėlioja, reikia tiesiog nepamiršti kvepalų – kad niekas neužuostų tavo baimės. Tiesiogine šio žodžio prasme.

Evoliucija prieš atšilimą

Pasaulinis klimato atšilimas tapo galvos skausmu ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai. Mes visi stengiamės rūšiuoti atliekas, pirkti ekologiškus produktus, taupyti energiją. Tuo tarpu gamta daro tą patį, tik...evoliucijos pagalba.

Susirūpinę, kad dėl klimato atšilimo gali išnykti daugybė floros ir faunos rūšių, visi puolė ką nors gelbėti: kas – Amazonės miškus, kas – varles, kas – sraiges. Bet galbūt to visai nereikia: mokslininkai aptiko, kad gyvūnai sugeba patys apsisaugoti nuo klimato pokyčių evoliucionuodami. „Atlikome eksperimentą su boružėmis. Apgyvendinome jas sąlygomis, kurios yra per karštos šiems vabalams. Pastebėjome, kad, esant karščiui, boružės greičiau dauginasi, tačiau yra mažiau atsparios bakterijoms. Tačiau po kurio laiko boružės ėmė rodyti vis didesnį atsparumą“, – pasakojo tyrimo vadovas Jasonas Harmonas. Anot jo, gamta pati sugeba prisitaikyti prie pasikeitimų, tad labai tikėtina, jog gyvūnų rūšys, esančios ant išnykimo ribos, ne išgaruos nuo žemės paviršiaus, o tiesiog...mutuos. „Tai labai tikėtina. Žinoma, prireiks dar daug tyrimų, tačiau panašu, jog gamta tvarkosi pati“, – sakė J.Harmonas.

Na va – netrukus sulauksime trumpaplaukių poliarinių lokių, gauruotų vėžlių ir keturkojų žuvų eros. Ką gi, bent jau neteks jų įrašyti į Raudonąją knygą, ar ne?

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min