Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokymų treneris G.Sakalauskas: sėkmei reikia neigiamos patirties

Gediminas Sakalauskas
A.Sakalausko nuotr. / Gediminas Sakalauskas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Kartais reikia dirbtinai sukelti blogus jausmus, kad žmogus išmoktų įveikti nesėkmes ir susikurti sėkmės istoriją. Mat žmogaus gebėjimai formuojasi per neigiamą patirtį, portalui LRT.lt sako mokymų ir konsultacijų kompanijos „Praeventi“ vadovas Gediminas Sakalauskas. Jo teigimu, norint patirti sėkmę, būtina išplėsti komforto zoną – kad tai, kas kėlė įtampą, taptų normaliu dalyku.

– Vadovaujate mokymų ir konsultacijų kompanijai. Kas jūsų, kaip lektoriaus-trenerio nuomone, svarbu šiame žinių ekonomikos amžiuje?

– Man patinka, kad formuojasi požiūris, jog gyvenimas – nuolatinis mokymasis. Jei žmogus tokios nuostatos neturi, lieka vidutiniame lygyje. Žmonės, kurie nori eiti aukščiau, kilti karjeros laiptais, vadinamieji sėkmės žmonės nuolat mokosi.

Ne veltui kalbama apie tuos, kurie per mėnesį perskaito 1–2 knygas, per metus – apie 30. Aš taip pat skaitau knygas, metodinę literatūrą, dažnai daug knygų vienu metu, bet būna momentų, kai tai apleidžiu.

– Kaip pasukote į veiklą, kuria užsiimate dabar?

Aš taip pat skaitau knygas, metodinę literatūrą, dažnai daug knygų vienu metu, bet būna momentų, kai tai apleidžiu.

– Netyčia. Ketvirtame kurse, studijuodamas viešąjį administravimą, su kurso draugu ėjau iš klubo A.Jakšto gatve. Ten pamatėme iškabą, kurioje pavaizduotas plasnojantis erelis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagalvojome, kas tai, gal ten augina džeimsus bondus.

Vėliau, kai turėjome atlikti praktiką, rinkomės būtent STT. Tačiau dekanas mums pasakė – vyrai, draudžiu, jūs galite eiti, kur norite, bet ne į tarnybą, kuri kovoja su stambiąja politine korupcija. Bet kai vaikui neduodi saldainio, jis jo nori dar labiau. Taigi, norėdami saldainio, išsikovojome teisę atlikti praktiką STT, ten patiko, o vėliau ir įsidarbinau. Tapau ne tuo, kuris ką nors gaudo ir deda antrankius, bet tuo, kuris dirba analitinį ir prevencinį darbą, aiškinasi, kodėl žmogus vienaip, o ne kitaip elgiasi. Tai organizacijų procesų analizės antikprupciniu požiūriu.

– Galima sakyti, netyčia atsidūrėte savo gyvenimo kelyje.

– Tai profesinis kelias. Penkerius metus tarnavau STT, vėliau penkerius dirbau VTEK, kur taip pat teko susidurti su interesų konfliktais, etikos dalykais. Galiausiai supratau, ko noriu. Per dešimt metų tarnystės Lietuvai supratau, kad man patinka padėti žmonėms, juos mokyti, dėstyti.

Tuomet ir įkūriau įmonę „Praeventi“. Pavadinimas reiškia tai, kas yra pirma prieš įvykį. Įkūriau mokymų kompaniją, nes buvau jau dešimt metų dėstęs tiek STT, tiek VTEK. Visgi kai kolegė manęs paklausė, iš kur žinau, kad dalyviai išmoksta tai, ką dėstau, susimąsčiau. Pats ėmiau mokytis iš naujo, gavau trenerio licenciją ir suprantu, kad ši sritis – neišsemiami lobiai.

– Ar dažnai susiduriate su skeptišku kitų požiūriu, kad kova su korupcija – kova su vėjo malūnais?

Mane motyvuoja atvejai, kai padaryti ko nors nesiseka pačiam, kai žmonės pasinaudoja, piktnaudžiauja gerumu.

– Taip, tai sako 90 proc. sutinkamų žmonių.

– Kaip tuomet palaikote motyvaciją dirbti?

– Mane motyvuoja atvejai, kai padaryti ko nors nesiseka pačiam, kai žmonės pasinaudoja, piktnaudžiauja gerumu. Kitas svarbus dalykas – tam, kad motyvuotum žmones, turi būti patyręs daug nesėkmių. Nesėkmės atveju turi atrasti būdą, kaip išlipti iš balos ir rasti sėkmingą kelią. Kai daužaisi į sieną šimtą kartų, kelią randi.

Turiu asmeninę istoriją apie motyvaciją. Speleologijos klubo „Aenigma“ vadovas mums, klubo dalyviams, 2007 m. pasakė – turiu idėją, važiuokime ir įamžinkime Lietuvos vardą giliausiame pasaulio urve. Idėja buvo atmesta, palaikyta neįmanoma, nes patekti į 2 km gylio urvą yra labai sunki užduotis, be to, dar reikia išmokti juose nardyti.

Nors idėją beveik visi atmetė, klubo vadovas žinojo, kaip sukurti pasitikėjimą, buvo įsitikinęs, kad tai įmanoma padaryti. Po dvejų metų tai ir įvykdėme. Nusileidimas į urvą buvo ne tikslas, o priemonė tam, kad ten paliktume Lietuvos vardą – prikalėme išgraviruotą ženklą.

Vida Press nuotr./Skaitymas
Vida Press nuotr./Skaitymas

Tai buvo asmeninė patirtis, kaip neįmanomus dalykus paversti įmanomais. Lygiai taip pat yra su antikorupciniais dalykais, pasitikėjimu – tuo, su kuo dirbu. Jei žmogus netiki, viskas. Bet jei tiki, tik nežino, ką daryti, su juo galima dirbti. Pirmasis iššūkis yra įrodyti žmogui, kad yra tiek sėkmės, tiek nesėkmės istorijų, bet jis pats sprendžia, ar kažką pasieks, ar ne. Trenerio darbas yra ne priversti kažką daryti, o rasti motyvaciją ir jam tinkamus mokymo būdus tai įgyvendinti.

– Naudojate netipiškus, įdomius mokymo būdus – su mokymų dalyviais šokate ančiukų šokį, klausote „The Prodigy“ ir pan. Kodėl?

– Kai skaitai knygą, jautiesi patogiai. Gauni žinias, bet kyla klausimas, kaip gali jas pritaikyti praktikoje. Tačiau gebėjimas formuojasi per neigiamą patirtį. Pavyzdžiui, važiuoji dviračiu ir nukrenti. Tuomet padarai išvadą, kodėl nukritai.

Kalbu apie komforto ir įtampos zoną. Kai dirbu su gebėjimų formavimu, išvedu dalyvius iš komforto zonos į įtampos zoną. Pradedame maivytis, šokti ančiukų šokį, klausytis „The Prodigy“. Taip sukuriama įtampa, dėl to tai labai atsakingas darbas.

– Ar tai tikrai sukuria įtampą? Iš pažiūros šie dalykai gana smagūs.

– Taip, bet su mokymų grupe tai darome, pavyzdžiui, Lukiškių aikštėje. Išeiname iš auditorijos į aikštę. Kai kuriems net pašokti auditorijoje yra iššūkis, o lauke, kai tave visi mato...

– Ką tokia įtampa suteikia?

Kas iš to, jeigu žmogus žino, kuo dovana skiriasi nuo kyšio, bet nemoka tinkamai pasielgti vienu ar kitu atveju.

– Sukuriu tai tam, kad dalyviai pajustų blogus jausmus, patirtį. Tik tada prasideda mano, kaip trenerio, darbas. Kaip paversti neigiamą patirtį sėkmės istorija? Tai psichologiniai dalykai. Grąžini dalyvius į komforto zoną, atlieki tinkamą analizę, pateiki išvadas ir rekomendacijas. Tuomet vėl tikrini ir t. t. Trenerio darbas yra išplėsti komforto zoną tam, kad tai, kas buvo įtampa, taptų normaliu dalyku. Kas iš to, jeigu žmogus žino, kuo dovana skiriasi nuo kyšio, bet nemoka tinkamai pasielgti vienu ar kitu atveju. Pavyzdžiui, kuo mažiau žmogus šneka viešai, tuo mažesnė jo komforto zona. Kuo daugiau šneka, tuo daugiau klysta, bet jei iš klaidų mokomasi, jos ištaisomos. Taip formuojasi gebėjimas ir didėja komforto zona.

– Ar lengva ugdyti mokymų dalyvių gebėjimus?

– Jei žmogus turi motyvacijos, jis pats viską pasiima. Jei neturi, gali daryti bet ką, nieko nepakeisi. Gali sukurti motyvaciją, bet ji bus laikina.

– Su kuriais susiduriate dažniausiai?

– Jei žmogus į mokymus ateina už savo pinigus, jis motyvuotas. Jei sumoka darbdavys ir liepia eiti, tai nieko neduoda. Kai darbuotojas sako, kad nori konkrečių mokymų ir tam tikro rezultato, mokymai yra viena iš geriausių investicijų.

Žmonės yra įvairūs, tai lemia amžiaus, lyčių skirtumai, žinios, išsilavinimas. Treneris turi žinoti, kaip priderinti dalykus prie jauno, vyresnio žmogaus, prie vyrų, moterų, vadovų. Mokymų metodai keičiasi pagal žmones ir pagal norimus suformuoti gebėjimus bei rezultatą.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Mokslas Skaitymas
Parašykite atsiliepimą apie 15min