NASA administratorius Michaelas Griffinas sakė, kad kitais metais turinti vykti Marso mokslinės laboratorijos misija atidedama. Viena tokio sprendimo priežasčių – atšiauriomis Raudonosios planetos sąlygomis turinčio veikti šešiaračio zondo variklių nepakankamas atsparumas.
Pasak NASA Marso tyrimų programos direktoriaus Dougo McCuistiono, misiją perkėlus iš 2009 metų spalio į 2011 metų rudenį, ji tikriausiai pabrangs apie 400 mln. dolerių (maždaug 1,1 mlrd. litų). Iki šiol Marso mokslinės laboratorijos misijai planuota išleisti 2,2–2,3 mlrd. dolerių (6–6,3 mlrd. litų).
Per misiją bus mėginama įvertinti, ar Marso aplinka kada nors buvo palanki mikroskopiniams organizmams. Mokslininkai mano, kad palyginti netoli Žemės skriejančios planetos paviršiuje kadaise buvo gausu skysto vandens, todėl Marse galėjo atsirasti kokių nors formų gyvybė.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad JPL (Pasadenoje (Kalifornija) įsikūrusi NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija) grupė sugebės įveikti sunkumus, tačiau nustatėme, kad mėginimas startuoti 2009 metais būtų pernelyg rizikingas... tokiai misijai kaip Marso mokslinė laboratorija“, – M.Griffinas sakė spaudos konferencijoje.
„Tokia misija pagal svarbą yra tik vienu laipteliu žemiau nei pilotuojamas skrydis į Marsą“, – pridūrė NASA vadovas.
Pasak M.Griffino, NASA misijos problemos gali būti išspręstos per kelis mėnesius, tačiau anksčiau startuoti „neleis paleidimo į Marsą galimybės. Jos susidaro kas 26 mėnesiai. Taigi, pradėsime 2009 arba 2011 metais“.
Pasak pareigūnų, Žemė ir Marsas tarpplanetiniams skrydžiams tinkamoje padėtyje būna tik po kelias savaites kas dveji metai.
