Po pirmojo karto, Emma prisiekė sau, kad daugiau nevalgys poliruoklio, tačiau keistas jos potraukis kiekvieną dieną darosi vis stipresnis.
Nuo tada, kai šis įprotis atsirado, ji suvalgė jau tris dideles skardines baldų poliruoklio ir dabar mano, kad šis keistas potraukis niekada nepreis.
Anglijoje gyvenanti moteris apie šį įprotį pajuto likus keliems mėnesiams iki nėštumo, o dabar ji baldų poliruoklio turi pavalgyti bent du ar tris kartus per dieną.
E.Veness keistas potraukis nevalgomiems dalykams prasidėjo dar vaikystėje, kai ji pradėjo valgyti burbulus iš vonios – tai ji daro iki šiol.
Kai užaugo, Emmai pradėjo patikti įvairių valymo produktų ir antibakterinių ploviklių kvapas, tačiau pirmą kartą ji jų paragavo, kai laukėsi pirmojo kūdikio – dukros Darcie, kuriai dabar jau 11 mėnesių.
„Aš niekaip negaliu paaiškinti, kodėl jis man taip patinka. Paprastai poliruoklį užpurškiu ant pirštų ar kempinės ir jį nulaižau. Daug laiko mano vyras (Gavinas Wallisas) apie tai net nenutuokė, aš slėpdavau tai nuo jo. Kai jis sužinojo, tikrai neapsidžiaugė“, – teigia ji.
Pasirodo, kad ir E.Veness mama ir G.Walliso močiutė taip pat turėjo neįprastų valgymo įpročių, kurios nėštumo laikotarpiu ypač mėgavosi anglimi.
„Man kelia nerimą tai, kad šis įprotis gali nepraeiti gimus kūdikiui. Kai gimė Darcie mano polinkis uostyti poliravimo ir valymo produktus nedingo. O dabar aš stengiuosi mažinti šį įprotį iki dviejų kartų per dieną, nes labai bijau, kad nepakenkčiau savo kūdikiui. Jeigu nesistengčiau, galėčiau valgyti skardinę po skardinės poliruoklio. Man dar tik 26-eri ir aš nenorėčiau valgyti baldų poliruoklio kai man sukaks 50 metų“, – apie keistą savo įprotį pasakoja E.Veness.
Emma beveik negeria, niekada nėra rūkiusi ir labai stengiasi gyventi sveikai. Tačiau ji negali atsisakyti priklausomybės nuo šio chemikalo.
Supratusi, kad šis įprotis jau tapo problema, Emma apsilankė pas gydytoją, tikėdamasi, kad ji galės ką nors padaryti.
„Gydytoja man pasiūlė tiesiog nustoti valgyti poliruoklį. Aš pati paieškojau internete ir radau valgymo įpročių sutrikimo diagnozę vadinamą „Pica“. Gydytoja patvirtino, kad mane ji ir kamuoja ir patarė vietoj poliruoklio valgyti šokoladą. Aš jaučiuosi labai kalta valgydama tokį chemikalą, tačiau net jei ir suvalgyčiau milijoną gabaliukų šokolado, poliruoklio man jis neatstotų“, – tvirtina Didžiosios Britanijos gyventoja.
Tinklalapiui dailymail.co.uk E.Veness pasakojo, kaip ji vidury nakties atsibunda jausdama poliruoklio skonį burnoje ir niekaip negali užmigti, kol galiausiai nepatenkina šio troškimo.
„Man jo nesinori, kai esu užsiėmusi ar rūpinuosi savo dukra. Tačiau, kai tik prisėdu ar pradedu žiūrėti televizorių, įprotis grįžta. Man tikrai labai sunku atsisakyti šio polinkio. Manau, kad taip jaučiasi visi nuo ko nors priklausomi žmonės, jeigu stengiuosi jo nevalgyti man pasidaro bloga ir aš turiu jo paragauti, kad tas pykinimas praeitų. Norėčiau, kad kas nors man padėtų, tačiau žmonės net nėra girdėję apie tokią ligą“, – pasakoja E.Veness.
Valgymo sutrikimų labdaros kompanijos atstovas spaudai tvirtina, kad daktarams būtinai reikia domėtis šia liga: „Kartais pas mus ateina žmonės ir skundžiasi, kad juos kamuoja ši liga. Tokio „maisto“ vartojimas labai nesveikas ir gali turėti rimtų pasekmių pačios moters ir vaiko sveikatai. Gydytojai turėtų susipažinti su šia liga ir bandyti padėti savo pacientams.“
