„Journal of Personality and Social Psychology“ skelbia, jog užtenka įsijausti į lyderio vaidmenį ir atitinkamai elgtis net ir visiškai nežinomoje srityje. Aplinkiniai linkę pastebėti kompetenciją demonstruojančius žmones ir juos vertinti. Tuo tarpu nedaug kas iš tikrųjų įsigilina, ar „puikiomis vadovavimo savybėmis“ besigiriantis žmogus iš tikrųjų yra lyderis iš prigimties.
Kalifornijos universiteto mokslininkai ilgai tyrė komandinį žmonių darbą ir požiūrį į tuos, kurie daugiausia reikšdavosi per bendras užduotis ir susirinkimus. Pasirodė, kuo daugiau žmogus kalba ir pateikia daugiau minčių per susitikimus su bendradarbiais, tuo jis kompetentingesnis jų akyse atrodo. Aplinkiniai neprisimena iki smulkmenų, apie ką buvo kalbėta ir ar šnekos buvo tinkamos. Atmintyje išlieka aktyvaus ir savo mintis viešai reiškiančio žmogaus portretas. Ilgainiui toks asmuo asocijuojasi su turinčiu ką pasakyti bei galinčiu vadovauti žmogumi.
Tyrėjai atliko kelis tyrimus, kad įrodytų savo teorijos teisumą. Pirmuoju atveju pasikvietė 68 universiteto absolventus. Visus juos suskirstė grupėmis po aštuonis žmones ir liepė aptarti nekomercinės aplinkos apsaugos įmonės steigimo planą. Geriausio projekto grupei buvo pažadėta nemenka pinigų suma.
Po aptarimo ir preliminarių planų visiems dalyviams buvo pasiūlyta įvertinti savo grupės kolegas. Tuo metu, kai buvo svarstoma, kai kurti menamą įmonę, mokslininkai stebėjo visas grupes ir jų narių aktyvumą.
Paaiškėjo, jog daugiausia palankių vertinimų ir pripažinimo kompetentingais sulaukė tie absolventai, kurie daugiausia kalbėjo, pertraukdavo kitus ir siūlydavo naujų variantų, planų. Dažnai aktyvūs kalbėtojai šnekėjo visiškus niekus, pokštavo ir nukrypdavo nuo temos. Tačiau tie, kurie kalbėjo nedaug, buvo apibūdinti kaip „nekūrybingi tipiniai asmenys, kurie negali pasiūlyti jokių naujovių“.
Tokiam eksperimentui paprieštaravo grupelė kitų mokslininkų, neva, o gal iš tikrųjų kalbėjusieji yra kompetentingi, turi ką pasakyti ir nori bei gali būti puikūs vadovai. Kaip įrodymas buvo atliktas dar vienas – matematinis bandymas.
Prieš tyrimą visi dalyviai buvo įvertinti pagal matematinius sugebėjimus bei išsiaiškinti jų pažymiai mokyklose. Kolektyvinis prieš kelerius metus laikytų matematikos egzaminų užduočių aptarimas parodė stebėtiną dalyką: daugiausia lyderio vaidmenį prisiėmė tie studentai, kurių rezultatai baigiant mokyklą buvo vieni prasčiausių.
Nepaisant to, po apklausos vėl paaiškėjo, kad daugiausia kalbėjusieji buvo įvardijami kaip žinantys, išmanantys bei tinkantys į lyderius.
Kaip išvadą mokslininkai pasitelkia žmogaus psichologinį silpnumą. Visai gali būti, jog žmonės linkę pasikliauti tuo, kuris yra ryžtingesnis. Lyderiais laikome tuos, kurie nebijo kalbėti. Ir visai nesvarbu, kad asmuo nėra geras srities žinovas. Svarbiausia – pasitikėjimas savimi.
