Prieš du dešimtmečius didžiuosiuose ekranuose pasirodė kino studijos „Disney's“ animaciniai filmai apie Arielę, o nuo to laiko daug mažų mergaičių (ir kai kurie berniukai) svajojo tapti undinėlėmis.
Dabar undinė Crystal padeda paversti šias svajones tikrove – per savo plaukimo pamokas Nyderlanduose.
„Tai nuostabu, – šypsodamasi sakė svajingų akių 27 metų Marijke. – Tai kiekvienos mergaitės svajonė.“
Marijke, Lize ir Katja yra tarp pirmųjų Crystal mokyklos „Meermin School Nederland“ mokinių.
Įstaiga vadinama „pirmąja profesionalia mokykla“ undinėms ir yra viena iš vos kelių Europoje, kur undinių fenomenas, atkeliavęs ir JAV ir Kanados, pradeda kelti bangas.
Viešame plaukimo baseine centriniame Olandijos regione esančiame Zeisto mieste, būsimos undinės mokosi plaukioti kaip Arielė, kai kojas tvirtai laiko standžios medžiagos uodega.
Įsisprausti į ryškias, blizgančių žvynų raštais išpuoštas uodegas užima šiek tiek laiko, bet po to jau galima nerti ir mėgautis intensyvia povandenine aerobika.
Viską lemia technika, sako Crystal, kurios tikrasis vardas – Marijke Pie (Mareikė Pi). Ji aiškina, kad „judesys prasideda nuo pilvo“.
Jos patarimas? Laikykit kojas drauge, per daug nelenkit per kelius ir naudodami pilvo raumenis bandykit spirtis kaip delfinas.
Magiška, paslaptinga
Crystal paprastai moko vilkėdama tik maudymosi kostiumėlį, be 15 kg sveriančios uodegos.
Šią uodegą ji už 3 tūkst. eurų įsigijo internetu iš Havajuose įsikūrusios bendrovės „Finfolk“, kur klientai patys kuria savo uodegų dizainą. Paklausa tokia didelė, kad kompanija giriasi, jog klientams tenka laukti eilėje nuo devynių mėnesių iki metų.
Įvaizdį papildo kriauklių pavidalo liemenėlė, žvaigždžių formos auskarai ir perlamutro spiralė plaukuose.
Kai tik kostiumas užsivelkamas, įvyksta transformacija. Magiška ir paslaptinga. Crystal sako, kad tuomet pasijaučia laisva.
„Galiu judėti, kur noriu. Vandenyje esu grakšti. Vandenyje jaučiuosi gražesnė. Nėra streso, nėra spaudimo, esu toli nuo visų technologijų. Tikra ramybė. Tai neįtikima“, – sakė ji.
Tačiau kad taptum undine – ar, sakykime, vandeniu – prireikia savaičių ar net mėnesių treniruočių.
Nuo selkių iki sirenų
Iš pradžių mokinės vadinamos selkėmis. Gėlų legendose taip vadinamos būtybes, kurios gyvena kaip ruoniai, bet sausumoje nusimeta kailį ir tampa žmonėmis.
Vėliau jos pakyla iki sirenų – mitologinių būtybių ilgais plaukais, kurių dainos vilioja jūrininkus į pražūtį.
Šį rangą pasiekusioms mokinėms Crystal taip pat pataria, kaip rinktis kostiumus ir aksesuarus, kaip susitvarkyti plaukus ir pasidaryti makiažą, kad jo nenuplautų vanduo, kaip šypsotis ir atsimerkti po vandeniu, pozuojant nuotraukoms.
Paskutinis etapas – tapti undine ir išmokti nardymo technikos: kaip sulaikyti kvėpavimą po vandeniu, kaip pūsti vandens žiedus, kaip apsaugoti ausis.
Crystal dabar gali sulaikyti kvėpavimą daugiau kaip pusketvirtos minutės.
Jos svajonė pradėjo pildytis maždaug prieš ketverius metus, po vieno persirengėlių (cosplay) renginio, kur vaikai buvo apsirengę filmų, knygų ar kompiuterinių žaidimų herojais. Ji jau dalyvavo keliose povandeninėse fotosesijose ir norėtų dalyvauti kokiame nors akvariumo šou.
Jos idealas yra australė Hannah Fraser, kuri pastarąjį dešimtmetį dirba „profesionalia undine“ ir yra vandenynų apsaugos aktyvistė.
Buvo nufilmuota, kaip H.Fraser plaukioja su rykliais, vėžliais, jūrų liūtais. Ji net dalyvavo „Oskarą“ pelniusiame dokumentiniame filme „The Cove“ apie japonų vykdomas žiaurias delfinų medžiokles.
Bet jeigu spręsti pagal kitų plaukikų Zeisto baseine žvilgsnius, atrodytų, kad olandai dar ne visai pasirengę sutikti undines.
„Na, tegu spokso“, – sakė jauna undinių mokyklos mokinė, irgi vardu Marijke.
„Man smagu!“ – pridūrė ji.
