Trisdešimt nuteistųjų pasisiūlė prižiūrėti vadinamąjį bendruomenės daržą. Jos pasodino salotų, pomidorų, agurkų, bulvių.
Daržas bus nedidelis ir nereiklus, jo nereikės ravėti, nes naudojant gamtinės žemdirbystės technologiją, pavyzdžiui, bulvės sodinamos tiesiog pievoje.
Pasak pataisos namų vadovų, daržas nuteistosioms taps terapija bei padės pasirengti gyvenimui laisvėje.
„Ta veikla naudinga ne vien tuo, kad suburia. Jos išmoks naują būdą daržininkystei, kurį galės pritaikyti būdamos laisvėj, o jeigu sugalvos kuri nors verslą iš to, tai galėsim džiaugtis“, – sako Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė.
Bendruomenės daržų iniciatoriai pirmąjį miesto daržą įkūrė prieš dvejus metus Vilniuje, Pilaitėje. Pasak idėjos autorių, bendruomenės įsitraukia į ekologinę žemdirbystę, aktyviaiai prižiūri daržus ir juos plečia.
„Mes čia nenorime užauginti daugiau daržovių, kad visus pamaitintume, mes norime leisti kartu matyti, kaip tie daigai auga, duoda vaisius, matyti, kaip vyksta tas procesas: aš nenuėjau į parduotuvę nenusipirkau ispaniškų pomidorų. Žmonės mato patį procesą ir po to mėgaujasi vaisiais“, – sako Lietuvos žaliųjų susivienijimo „Žali.lt“ koordinatorius Martynas Norbutas.
Šiemet daugiau tokių daržų planuojama sodinti Vilniuje ir Klaipėdoje.
