„Mano tėvas mirė ir mūsų namų durys buvo uždarytos, nes šeimoje nebuvo vyrų. Taigi nusikirpau plaukus ir nuo tos dienos laikiau namų duris praviras“, – pasakojo moteris.
Apsivilkusi apsmukusį juodą kostiumą ir apsiaustą bei ant trumpai nukirptų baltų plaukų užsidėjusi mažą fesą, Q.Stema atrodo kaip tipiškas pagyvenęs albanas. Tačiau klausantis šio 88-erių metų žmogaus balso ir žvelgiant į jo giliai raukšlių išvagotą veidą, klausimų dėl tikrojo identiteto nekyla.
Apsivilkusi apsmukusį juodą kostiumą ir apsiaustą bei ant trumpai nukirptų baltų plaukų užsidėjusi mažą fesą, Q.Stema atrodo kaip tipiškas pagyvenęs albanas.
„Žmonės gerbia mane, spaudžia man ranką. Taip, kaip tai darytų vyrui. Tačiau išgirdę mano balsą ir pamatę mano veidą, jie supranta, kad esu moteris“, – BBC pasakojo Q.Stema. – „Ir vis dėlto jie kalba su manimi taip, tarytum būčiau vyras“.
Q.Stema yra viena iš nedaugelio „prisiekusių skaistuolių“, gyvenančių Albanijoje. T. y. moterų, dažniausiai kilusių iš neturtingų kaimo gyvenviečių šalies šiaurėje, nusprendusių pakeisti savo statusą, tačiau ne lytį.
Pasak 20 tokių moterų apklaususio sociologo Zydi Dervishi, kai kurios moterys šį sprendimą priėmė norėdamos išvengti nenorimos santuokos, kitos – norėdamos kompensuoti vyro trūkumą šeimoje.
Z.Dervishi pažymėjo, kad Albanijoje, kur istoriškai visuomenė yra patriarchalinė, šeima be sūnaus ar tėvo dažnai interpretuota kaip be lyderio.
Šildydamasi vidurdienio saulės spinduliuose, Q.Stema BBC pasakojo, kad mirus tėvui, jos mama liko viena su dukterimis. Tada Q.Stema – jauniausia dukra – nusprendė perimti tėvo funkcijas. Moteris pabrėžė, kad niekas jos nevertė taip pasielgti ir kad kai kurie giminaičiai vėliau bandė ją įtikinti pakeisti savo nuomonę. Tačiau, Q.Stema pažymėjo, kad kaip pati pasiskelbusi save „vyru“ šeimoje, ji mėgavosi visomis privilegijomis, kurios Albanijos visuomenės moterims buvo neprieinamos.
Ji įgijo teisę nešiotis šautuvą, taip pat – teisę ginti šeimos garbę; ji galėjo kartu su kitais vyrais kaime dirbti, rūkyti ir net melstis vietos mečetėje.
Tradicinė bausmė
Vestuvėse ir laidotuvėse Q.Stema taip pat visuomet būdavo kartu su kitais vyrais. Po kurio laiko moteris tapo savotiška savo bendruomenės lydere.
„Net ir dabar kaimo žmonės kreipiasi į ją patarimo dėl to, kas gerai, o kas blogai“, – žurnalistui sakė Q.Stemos giminaitis.
Nors moteris puikiai jaučiasi vyrų kompanijoje – kartu su jais juokiasi ir juokauja kalbėdama apie savo gyvenimą – kitos „prisiekusios skaistuolės“ neturėjo tokios pat teigiamos patirties.
Pasak Z.Dervishi, keletas moterų su kuriomis jis bendravo – beveik visos jos dabar maždaug 80-ies – nusprendė pakeisti savo statusą šeimoje tam, kad išvengtų bausmių dėl atsisakymo ištekėti.
Pagal seniau egzistavusią tradiciją, ypač paplitusią šiaurės Albanijoje, merginai atmetus pasiūlymą ištekėti, jai pasipiršusio vyro šeima galėjo keršyti merginos tėvui ar broliui. Vienintelis būdas išvengti kraujo praliejimo tokiais atvejais, remiantis ta pačia tradicija, buvo merginai paskelbti save skaistuole amžiams ir prisiimti vyro pareigas ir todėl niekada neištekėti. Tačiau ši praktika buvo uždrausta šalį valdant komunistams ir todėl kai kurios moterys vėl sugrįžo prie savo natūralaus statuso.
Pasak sociologo, moterys, kurios nusprendė pasilikti „prisiekusiomis skaistuolėmis“, dažnai buvo labai nelaimingos.
„Jos nebuvo nei visiškai priimtos vyrų, nei visiškai priimtos moterų“, – teigė Z.Dervishi.
Pokomunistinė demokratija, migracija ir Vakarų įtaka radikaliai pakeitė Albaniją ir moterų padėtį šios šalies visuomenėje.
Šiuo metu „prisiekusios skaistuolės“ traktuojamos kaip nykstanti šalies folkloro dalis
