Skulptūros, kurią archeologai aptiko tyrinėdami kapus Egipte ir kuri Mančesterio muziejuje saugoma nuo 1933 metų, judėjimą užfiksavo stebėjimo kameros. Pagreitintame vaizdo įraše matyti, kad jos tuo metu niekas nelietė.
Specialistai neturi paaiškinimo, kaip apie 25 centimetrų aukščio skulptūra ėmė judėti, o kai kurie jų net prisiminė „faraonų prakeiksmą“, pagal kurį prakeikiamas kiekvienas, kuris drįsta trukdyti faraonų ramybę kapuose.
Muziejaus kuratorius egiptologas Campbellas Price'as irgi neatmeta mistinio šio skulptūros judėjimo aiškinimo. Jis teigė, kad muziejaus kambaryje, kuriame saugoma skulptūra, skaitmeninė kamera buvo įrengta po to, kai vasarį pastebėta, jog ji pajudėjusi iš savo vietos. Buvo nustatyta, kad skulptūra juda tik dieną, o naktį lieka savo vietoje.
Tiesa, kiti mokslininkai turi žemiškesnį paaiškinimą. Mokslininkas Brianas Foxas teigia, kad skulptūrą judėti iš savo vietos priverčia vibracijos, kurias sukelia žmonių žingsniai. Tačiau muziejaus kuratoriaus tai neįtikino – jis teigia, kad skulptūra ir anksčiau stovėjo toje pačioje vietoje, tačiau iš vietos nejudėdavo. Be to, ji juda taisyklingu ratu.
Kaip primena „The New York Daily News“, pirmą kartą apie „faraonų prakeiksmą“ prabilta 1922 metais po to, kai buvo iškastas Tutanchamono kapas. Vos per 7 metus po to mirė 22 žmonės – 13 dalyvavusių kasinėjimuose ir 9 jų šeimos nariai.
