Stulbinanti suma, sumokėta už 7 mm kalibro šešiašūvį revolverį, kuris vos nepakeitė pasaulio literatūros kurso, yra daugiau kaip septyniskart didesnė už prognozuotąją, paskelbė aukcionas „Christie's“.
P.Verlaine'as šį ginklą nusipirko Briuselyje 1873 metų liepos 10-osios rytą, pasiryžęs padaryti galą savo aistringam, dvejus metus trukusiam romanui su paaugliu meilužiu.
Būdamas 29-erių poetas paliko jauną žmoną ir vaiką, kad galėtų būti su A.Rimbaud.
Pastarasis vėliau tapo maištaujančio jaunuolio simboliu ir buvo dievinamas tokių praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio dainininkų kaip Jimas Morrisonas.
Tačiau po opiumo ir absento persmelkto periodo Londone, kuris įkvėpė A.Rimbaud „Sezoną pragare“ (U ne Saison en Enfer), P. Verlaine'as norėjo grįžti pas žmoną.
Nuo A.Rimbaud jis pabėgo į Belgijos sostinę, bet jaunasis poetas atsekė iš paskos.
Anot A.Rimbaud, vieno Briuselio viešbučio kambaryje, antrą valandą popiet, po meilužių kivirčo, ašarų ir išgertuvių P.Verlaine'as pakėlė ginklą.
„Pamokysiu tave, kaip išeiti!“ – sušuko jis ir dukart šovė į A.Rimbaud.
Viena kulka pataikė jam į riešą, kita – į sieną, o atšokusi nuo jos – į kaminą.
Tačiau A.Rimbaud su atsakymu „ne“ vis tiek nenorėjo sutikti: ir sutvarstytas ligoninėje jis vėl maldavo „Saturniškųjų eilėraščių“ (Poemes saturniens) autoriaus jo nepalikti.
P.Verlaine'as, kurį priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų persekiojo visą gyvenimą, gatvėje vėl išsitraukė revolverį ir grasino A.Rimbaud.
Tai pamatęs vienas policininkas areštavo P.Verlaine'ą. Poetas buvo dvejiems metams pasiųstas į sunkiųjų darbų kalėjimą, kur, A.Rimbaud pasipiktinimui, atsivertė į katalikybę.
Kalėjime jis parašė 32 eilėraščius, kurie vėliau pasirodė vienuose garsiausių jo rinkinių – „Branda“ (Sagesse), „Kadaise ir neseniai“ (Jadis et naguere) ir „Keiksmažodžiai“ (Invectives).
A.Rimbaud grįžo pas valdingą motiną ir baigė rašyti „Sezoną pragare“.
Ginklas buvo konfiskuotas ir galiausiai atsidūrė privataus savininko rankose, nurodė „Christie's“.
