„Konceptualus meno kūrinys pristatomas kaip paminklas sizifiškoms lietuvių pastangoms tapti šiuolaikiškais europiečiais, kartu siekiant išlaikyti tautinį savitumą. Žinoma, kiekvienas į naująjį Puntuką galės pažvelgti ir per savo prizmę: vieni gal įžvelgs mestą akmenuką į dabartinį biurokratų nusistatymą meno atžvilgiu, kiti tiesiog matys meno kūrinį, treti galbūt pirmą kartą išvys Lietuvos akmenų legendą“, – pasakojo R.Gritėnas.
Tikrasis Puntukas stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių Šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai – gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams jį pametęs. Akmuo pavadintas karžygio Puntuko vardu. Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstantmečių prieš mūsų erą. Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniui, kol nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo Puokėje.
Autentišką Puntuko kopiją sukūręs R.Gritėnas stebėjosi dalies visuomenės požiūriu kvestionuoti profesionalųjį meną: „Juk niekam nešauna į galvą svarstyti medikų, lakūnų ar santechnikų profesionalumo klausimo – žmogus iš gatvės neoperuos ligonių ir nepilotuos lėktuvo. O profesionalus menininkas šioje epochoje daug kam atrodo keistai“.
Kartu menininkas palaiko iniciatyvą, kad bet kuris Vilniaus gyventojas gali prisijungti prie kūrybinės laisvės savaitgalio „Menas netikėtose erdvėse“ ir savo asmeninę aplinką paversti meno kūriniu.
„Kiekvienas žmogus turi unikalų požiūrį į jį supančią aplinką – kuo daugiau apraiškų, tuo pasaulis bus savitesnis ir originalesnis. Tad galima tik pasidžiaugti projekto „Menas netikėtose erdvėse“ idėjomis ir iniciatyvomis – džiugu, jog yra konkretūs darbai, ypač žinant tai, kad yra daugybė pradėtų ir nebaigtų menui skirtų pastatų, o jau kuriami grandioziniai nauji projektai“ – pažymėjo R.Gritėnas.
Pristatyti savo kūrybinius sumanymus „Meno netikėtose erdvėse“ metu gali kiekvienas vilnietis, iki rugsėjo 15 d. užsiregistravęs VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ svetainėje.
Vilniaus veidą pakeisiančiame savaitgalyje projektus pristatys per 30 profesionalių menininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Taip pat rugsėjo 20 d. nuo 20 iki 22 val. visi norintys Geležinkelio stotyje galės kvėpuoti gyvąja muzika – styginių kvartetas „Chordos“ parengė skambančių skulptūrų instaliaciją „Kvėpuojanti muzika“ styginių kvartetui ir gyvajai elektronikai.
Tekstilininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė sukūrė instaliaciją „Rožėm klotas kelias“, kuri leidžia naujai pažvelgti į automobilių puošybą. Siuvinėtomis gėlėmis išpuoštos mašinos ir jų detalės yra ne tik autorinis tiuningo pasiūlymas moterų automobiliams, bet ir priminimas apie kelyje tykančius pavojus, kurių nebylūs liudininkai yra gėlių vainikai pakelėse.
R.Zdanavičiaus projekto „Iliuminatoriai“ dėka visi galės pasijusti tarsi uoste – Neries krantinė pavirs į gigantišką laivą, šalia kurio bus galima pasivaikščioti.
Austrų menininkės A.Westerfroelke instaliacija „Vietos politika“ apleistame baseine bandys suprasti ir parodyti moters vaidmenį bei vietą miesto gyvenime. Ją bus galima išvysti rugsėjo 19-21 dienomis nuo 18 iki 20 val.
Režisierius Saulius Varnas kartu su choru „Jauna muzika“ pamėgins „apeiti“ ne visų mėgstamą rudenį ir atlikti žiemos iškvietimo ritualus su apeigomis, giesmėmis ir sniegu. „Žiema, žiema, grįžk į kiemą“, visi ritualo dalyviai ir lankytojai galės sušukti Žemaitės skvere rugsėjo 21 d. 18 val.
Rugsėjo 19-21 d. sostinėje, be pačių vilniečių pristatytų projektų, iš viso bus galima atrasti 33 naujus meno kūrinius, kurie stebins instaliacijų dydžiais ir asociacijomis, performansų gyvumu, bandymu išvysti netradicinį Vilnių.
Įvairiose Vilniaus erdvėse vyksiančio renginio lankytojai bus „apginkluoti“ specialiais žemėlapiais, kuriuose bus pažymėtos visi menininkų ir vilniečių sukurti projektai. Todėl ieškoti meno netikėčiausiose sostinės vietose galės visi norintys.
