Ekspertų teigimu „rožinis maras“ užkrečia vis daugiau mažamečių, kurios neįsivaizduoja savęs kitaip nei rožinės princesės vaidmenyje. Daugelis mergaičių „užsikrečia“ rožinės spalvos sindromu ankstyvoje vaikystėje. Tačiau dėl to kalti ne tik tėvai, perkantys rožinius daiktus ir drabužius, bet ir parduotuvės, kuriose mergaitėms skirtos lentynos nukrautos įvairaus atspalvio rožinėmis prekėmis.
Ne išimtis ir televizijos kanalai vaikams, reklamuojantys mergaitiškus žaislus, papuošalus ir drabužius, kuriuose dominuoja rožiniai motyvai.
Be to žaislų gamintojai ir pardavėjai tampa atsakingi ir už tai, kad mergaitės per anksti paverčiamos suaugusiomis – mažoms mergaitėms skirti rožiniai lūpų dažai, akių šėšėliai ir net rožinės dėžutės pieštukams su „Playboy“ zuikučiu ant dangtelio.
Mergaitės tokiu būdu yra atpratinamos mąstyti pačios ir pačios kurti savo įvaizdį bei asmenybę. Prekės už jas suformuoja „rožinės princesės“ įvaizdį, kuris yra toks dominuojantis, kad mažylės nė nenori pagalvoti, kad gali rengtis ar puoštis kitos spalvos drabužiais.
Pasak vaikų psichologės, šiandien sunku surasti mergaitę, vyresnę nei trejų metų amžiaus, kurios nebūtų apsėdusi rožinė manija. Kalbos specialistai praneša, kad, nors mergaitės puikiai atskiria spalvas ir žino jų pavadinimus, jos, išvydusios rožinę spalvą, sako ne spalvos pavadinimą, o žodį „Barbė“.
Motinos skundžiasi, kad parduotuvėse visos mergaitėms skirtos prekės yra rožinės, geltonos ar smėlinės spalvos, o berniukų skyriuje visos prekės yra tik mėlynos, pilkos ir tos pačios smėlinės spalvos.
Tačiau, kaip beatrodytų keista, rožinė spalva tapo mergaičių simboliu tik neseniai. Iki pat Antrojo pasaulinio karo rožinė spalva buvo vyriška, tuo tarpu mėlyna – moteriška.
