Y klasės nykštukės yra vėsiausių rudųjų nykštukių klasė. Tai – žvaigždžių tipo dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad jų šerdyse vyktų branduolinės vandenilio degimo reakcijos. Tokios „nepavykusios žvaigždės“ dega kiek kitaip negu įprastos žvaigždės ir spinduliuoja tokio ilgio bangas, kokių dauguma teleskopų nefiksuoja.
Visgi jos išskiria šiek tiek šilumos, kurią ir pavyko užfiksuoti WISE teleskopu. Nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. vasario šis teleskopas visame dangaus skliaute aptiko 100 rudųjų nykštukių. Šešios iš jų ir buvo ieškomosios Y klasės nykštukės – dangaus kūnai, kurių temperatūra žemesnė nei +226ºC.
Viena iš slapukių (pavadinimu WISE 1828+2650) yra vėsesnė nei +25°C, ir yra vėsiausia iki šiol Visatoje aptikta žvaigždė. Kitos temperatūra siekia +30°C. Iki šiol oficialiai vėsiausios žinomos žvaigždės temperatūra siekė +100°C, nors Pensilvanijos valstijos universiteto astronomui Kevinui Luhmanui su kolegomis NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ neseniai yra pavykę aptikti „kambario temperatūros“ rudąją nykštukę, kurios temperatūra siekia +30ºC.
„Atradus daugiau Y klasės nykštukių, mums pagaliau pavyko ištrūkti iš orkaitės į dar vėsesnes astronomijos virtuvės teritorijas, – šmaikštavo Pasadenos technologijų instituto (Kalifornija, JAV) astronomas Davy Kirkpatrickas. – Iki šio atradimo buvome aptikę daug rudųjų nykštukių, kurių temperatūra maždaug prilygo orkaitės temperatūrai.“
Atrastosios šešios Y klasės nykštukės nuo Saulės yra nutolusios maždaug 9–40 šviesmečių. Michaelas Cushingas iš NASA laboratorijos Pasadenoje įsitikinęs, kad Saulės sistemos apylinkėse tokių dar neatrastų vėsesnio temperamento slapukių gali būti ir kur kas daugiau.
„Tai, kad Saulės sistemos apylinkėse buvo aptikta tokių vėsių rudųjų nykštukių, prilygsta atradimui, jog mikrorajone, kuriame jūs gyvenate, stovi iki šiol neatrastų, meistriškai paslėptų pastatų, – aiškina M.Cushingas. – Mintis, kad kažkur šalia mūsų žvaigždės egzistuoja kaimynių, kurių dar nesame atradę, yra tiesiog sukrečianti.“
