Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Selemonas Paltanavičius: kai gamtos nuotaika gera, galvą pameta ir jos vaikai

Rudenėjantis Vilnius
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Rudenėjantis Vilnius
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Lietuvoje – ruduo, čia pat jo vidurys. Tokią žinią mums patvirtina kalendorius. Jei atsigręžtume į gamtą, tuo gal ir suabejotume: čia daug kas kitaip, taigi ir laiko skaičiavimas, ir metų laikų kaita.

Mums nelemta sužinoti, kaip savo kalendorių sutvarkytų atskirai kiekvienas augalas ar gyvūnas. Tačiau galime spėti, kad daugelio jų kalendoriuose nebūtų ne tik žiemos, bet ir vėlyvojo rudens. Jis jiems paprasčiausiai neegzistuoja.

Tik iki šių dienų, iki didesnio atvėsimo ir šalnų meto pradžios regėjome vis dar aktyvius vabzdžius, vešinčius augalus. Tikėtina, kad šių dienų šalnos nežinion ir amžinybėn išlydės iki šiol pievose straksėjusius žiogelius, cikadėles, sugins į savo namus skruzdėles.

Tik drugiai, kurie išsirito neseniai, šiltą vidurdienį dar pakils skristi. Ir bitės turės progų paskraidyti – ne maisto rinkti, o atsigerti, pamankštinti sparnus, išvalyti žarnyną.

Iki pat šių dienų išsilaikė žiedai. Vargu ar tinkamu ženklu galėtų būti mūsų sodo, daržo žydinčios kultūros. Jos ne visada privalo reaguoti į gamtos sąlygas, nes bet kada ranką ištiesiame mes – palaistome per sausrą, pridengiame per šalnas.

Kas kita – laukiniai augalai, kurie visu kuo rūpinasi patys, tiksliau – jais pasirūpina pati gamta. Šiemet iki spalio vidurio daug kas tebežydėjo, kai kurie žiedai rugsėjį pasirodė iš naujo. Taigi, kai gamtos nuotaika gera, galvas gali pamesti ir jos vaikai.

Šių dienų svarbus gamtos reiškinys – paukščių migracija. Mokslininkai šiemet ją vadina labai ištęsta. Gali būti, kad taip ir yra, nes jos teko laukti ilgiau nei visada. Spalio viduryje paprastai migracija silpdavo, o dabar ji yra dar labai aktyvi.

Šiemet prie jūros ir pamaryje esančiose žieduotojų tinkluose dažniausiai spurda ilgauodegės, didžiosios ir mėlynosios zylės, liepsnelės, strazdai, kikiliai.

Nors stebina daug mirguojančių kėkštų, į tinklus jie pakliūva retai. Ventės rage dar viena naujiena – iki šiol skraidančios šelmeninės kregždės. Sunku pasakyti, iš kur jos gali būti atskridusios. Gali būti, kad tai paukščiai, pamaryje apsistoję pakeliui iš Suomijos ar šiauresnių rajonų rytuose.

Miškuose nutilo tauriųjų elnių rujos garsai. Ten, kur gyvena danieliai, gimsta jų vestuvės, tačiau jos nėra tokios garsios ir pastebimos.

Nuo šio šeštadienio, spalio 15 dienos, prasideda vilkų medžioklės sezonas. Kaip ir kasmet, Aplinkos ministerija nustatė leistiną vilkų sumedžiojimo limitą – 60 žvėrių. Nors buvo įvairių siūlymų, bet pagal šios rūšies populiacijos tvarkymo dokumentus sprendimas galėjo būti tik vienas – palikti pernykštę kvotą.

Taip įvyko, nes šių metų žiemos gale nebuvo sniego ir vilkų apskaita, populiacijos įvertinimas nebuvo atlikti. Taigi 60 vilkų gali būti sumedžiota iki kovo galo. Jei limitas bus išnaudotas anksčiau, sezonas baigsis nesulaukus pavasario.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min