Europos Komisijos Jungtinio mokslo centro ataskaita skelbia, kad jeigu prognozuojamas 2080 metų klimatas egzistuotų šiandien – oro temperatūra būtų vidutiniškai padidėjusi daugiau kaip 2,5 laipsnio pagal Celsijų, Bendrijos šalims kasmet tektų išleisti nuo 20 iki 65 mlrd. eurų vien kovai su padariniais.
Tų išlaidų pareikalautų poveikis žemės ūkiui, potvyniai ir krantų erozija, gyventojų persikraustymai ir turizmo struktūros pokyčiai.
Prognozuojama, kad bendroji žemės ūkio gamyba sumažėtų 10 proc.
Potvyniai papildomai paliestų papildomai 400 tūkst. žmonių per metus.
Tyrėjai pažymi, kad jų studijoje neatsižvelgiama į biologinės įvairovės mažėjimą bei kitus neekonominio pobūdžio poveikius.Turizmas yra vienintelė sritis, kuri Europos Sąjungoje liks beveik nepaliesta, skelbiama ataskaitoje, tačiau bus didžiulių pokyčių regionuose.
Ispanija, Portugalija, Italija ir Graikija atsidurs tarp šalių, kurias labiausiai paveiks įkaitęs Viduržemio jūros klimatas. Žemės ūkis smuks 25 proc., o pajamos iš turizmo dėl karščio kasmet mažės 5 mlrd. eurų.
Vidurio Europa – studijoje šiais tikslais išskiriama zona, einanti nuo Airijos per Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Nyderlandus, bei šalys rytų kryptimi – į Rumuniją ir Lenkiją – nukentės mažiau. Jų ekonomikoms didesnį poveikį turės potvyniai, tačiau jos gaus daugiau pajamų iš turizmo.
Ši tendencija išryškės einant toliau ir į šiaurę – per Daniją, Švediją, taip pat Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją – skelbia tyrėjai.
„Šiaurės Europa yra vienintelis regionas, kuris gali tikėtis ekonominės naudos, daugiausia susijusios su teigiamu poveikiu žemės ūkiui“, – skelbia tyrimas. Taip pat šiose šalyse apsilankys daugiau turistų, kurie jų BVP padidins 0,5–0,7 proc.
Tačiau ataskaitos autoriai perspėja, kad temperatūros pokyčiai gali būti didesni, nei modeliuojama, ir pareikalaus dar didesnių išlaidų.
Tyrėjai pažymi, kad jų studijoje neatsižvelgiama į biologinės įvairovės mažėjimą bei kitus neekonominio pobūdžio poveikius.
