Čilės pisko gamintojų asociacijos pristatytoje tyrimo ataskaitoje nurodomas Santjago nacionaliniuose archyvuose saugomas dokumentas, kuris rodo, kad gėrimas tokiu pavadinimu Čilėje egzistavo jau 1733 metais, tai yra, kaip manoma, šimtmečiu anksčiau, negu šis pavadinimas buvo pradėtas vartoti Peru.
„Dokumentiniuose įrodymuose nustatyta, kad „pisco“ yra tam tikros rūšies vynuogių alkoholinis gėrimas, kuris Čilėje buvo pirmą kartą pagamintas XVIII amžiuje“, – spaudos konferencijoje pareiškė tyrimui vadovavęs mokslininkas Pablo Lacoste.
XIX amžiuje Čilė ir Peru buvo įsivėlusios į tarpusavio karą. Šalys taip pat ginčijasi dėl to, kuri iš jų atrado bulves ir kuri išrado karamelinį desertą, žinomą kaip „Suspiro Limeno“.
Tačiau tai nepadarė jokio įspūdžio ekspertams kaimyninėje Peru – o ši šalis, kaip ir Čilė, itin didžiuojasi šiuo gėrimu ir populiariu citrininiu kokteiliu „Pisco sour“, kuriam gaminti jis naudojamas.
Jie tvirtina, jog nesvarbu, kada atsirado gėrimo pavadinimas, nes yra dokumentų, rodančių, kad toks vynuogių alkoholinis gėrimas Peru egzistavo jau 1613-aisiais.
„Svarbiausias čia yra geografinės vietos klausimas. Pisko uostas yra Peru“, o būtent šis miestas galiausiai davė savo pavadinimą, įskaitant prekinį pavadinimą, šiam gėrimui, sako Peru pisko ekspertas Jose Moquillaza.
Tuo tarpu P. Lacoste iš Argentinos tvirtina, kad tikrasis yra Čilės gėrimas, kuris skyrėsi nuo kitų rūšių „ugninio vandens“, arba „aguardiente“.
„Tai, ką jie turi Peru, yra „aguardiente“, kuris yra distiliuotas“, – pareiškė jis agentūrai AFP. „O čia mes turime pisko.“
XIX amžiuje Čilė ir Peru buvo įsivėlusios į tarpusavio karą. Šalys taip pat ginčijasi dėl to, kuri iš jų atrado bulves ir kuri išrado karamelinį desertą, žinomą kaip „Suspiro Limeno“.
Visgi, nepaisant šių ginčų, Čilė, kaip ir JAV, tebėra viena didžiausių Peru pisko eksporto rinkų, pranešė Peru laikraštis „El Comercio“, remdamasis vietos sektoriaus duomenimis.
