Slaptų dokumentų paroda, kuri organizuota karinės kontržvalgybos 90-mečiui, parodė nepaprastus sovietų vadovybės siekius tuo atveju, jeigu miestas būtų užimtas, rašo telegraph.co.uk.
Dokumentai yra iš archyvo, pavadinto „Maskvos planas“, sudaryto 1941 metų rudenį, kai vokiečių pajėgos buvo 19 mylių nuo miesto.
Sovietų generolai Stalinui pasakė, kad sostinė bus užtvindyta, o diktatorius įsakė, kad būtų sunaikinti svarbiausi orientyrai ir infrastruktūra.
Planas buvo pagrįstas strategija, iš pradžių sudaryta caro Aleksandro I, kai Napoleono kariai kirto Maskvą 1812 metais. Prancūzų pajėgos surado miestą sugriautą ir buvo priversti pasitraukti.
20-ojo šimtmečio sostinės sunaikinimas buvo kitoks; Stalinas įsakė 1200 pastatų Maskvoje paslėpti sprogstamuosius užtaisus.
Balerinos ir cirko akrobatai buvo ginkluoti granatomis ir pistoletais, jiems buvo liepta nužudyti Vokietijos generolus, jei jie suorganizuotų koncertus po miesto užėmimo. Kompozitoriui Levui Knipperui buvo įsakyta užmušti Hitlerį, jei tik jis turėtų tokią galimybę.
Visi sovietų lyderių užmiesčio namai, taip pat turėjo būti susprogdinti, išskyrus Stalino vasarnamį todėl, kad diktatorius taip bijojo vietinių samdytų žudikų, kad neleido savo namų užpildyti sprogstamosiomis medžiagomis.
Ne tik Maskvos įžymūs pastatai turėjo būti sugriauti. Vandens tiekimas, telefoninė sistema ir elektrinės turėjo būti sugriautos tam, jog miestas taptų nenaudingu Vokietijos gyventojams.
Stalinas ir jo generolai turėjo atsitraukti į karinę sostinę Samarą, ant Volgos upės, kur Lenino kūnas ir kiti nacionaliniai lobiai buvo jau nugabenti.
Šioje parodoje pirmą kartą eksponuojami tokie dokumentai.
