Julija Andrijaitienė nė nežinojo, kokį augalą puoselėja savo gėlių darželyje: „Buvo ne vienas, kitus išroviau. Vieną palikau, buvo įdomu stebėti, koks išaugs augalas. Ir vėliau augalo neatpažinau, kol nepražydo. Iš lapų buvo panašu, kad gali būti kažkas panašaus į saulėgrąžą, bet jis, skirtingai nuo įprastų saulėgrąžų, nebuvo vienstiebis – augo šakotas, tarsi krūmas. Toks ir liko. Tik labai išsistiebė į viršų – teko rišti, kad nenulūžtų. Parėmiau kuolu, pririšau iš kelių pusių. Pažiūrėkite, koks stiebas – neįmanoma ranka apimti.“
Į saulėgrąžos apžiūras netruko susirinkti visas kaimynų pulkas. Visi spėliojo, koks galėtų būti po langais savaime išaugusios ir per 20 žiedų sukrovusios saulėgrąžos aukštis. Netrukus vyrai išmatavo – saulėgrąžos aukštis 4 metrai.
Moterys ginčijosi, kokie bus saulėgrąžos vaisiai, iš kur augalas atsirado.
– Tokių saulėgrąžų pas mus nebuvo ir nėra. Tai greičiausiai vaikų darbas: įmetė praeidami saują lukštų su sėklomis ir išaugo. Matyt, kituose kraštuose saulėgrąžos tokios ir auga, – aiškino jaunesnioji.
– O aš manau, kad su mano ožkos mėšlu sėklos „užneštos“, – bandė nuginčyti vyresnioji.
Augalo šeimininkė susidomėjusiuosius nuramino sakydama, kad jau neilgai liko laukti: saulėgrąžos pirmoji galva jau peržydėjo ir pradėjo brandinti sėklas. Kiek augalas jų subrandins, spėti sunku, bet šiuo metu saulėgrąža sukrovusi gerokai per 20 žiedynų.
