Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tragiška likimo ironija: 6 išradėjai, kuriuos pražudė jų pačių kūriniai

Franzas Reicheltas vilki savo sukurtą kostiumą skraidymui
Wikimedia.org nuotr. / Franzas Reicheltas vilki savo sukurtą kostiumą skraidymui
Šaltinis: 15min
0
A A

Išradėjų gyvenimas tikrai nėra lengvas. Iš pradžių jie turi sugalvoti gerą idėją, kurios dar niekas neapmąstė, ir tą idėją paversti realybe. Pati išradimo esmė yra tai, kad išradėjams nuolatos reikia griauti įvairiais ribas.

Ir būtent dėl kai kurių žmonių siekio ir užsidegimo šiuo metu galime džiaugtis automobiliais, kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais ir kitais mūsų gyvenimą lengvinančiais prietaisais. Būtent jų dėka šiuolaikiniai žmonės nebegyvena urvuose, bandydami apsisaugoti nuo juos puolančių žvėrių.

Vis dėlto ne visoms idėjoms lemta išsipildyti. Kai kurie išradimai sugenda, neveikia taip, kaip išradėjas tikisi, ir kartais net patys kūrėjai miršta nuo savo pačių išradimų. Tinklalapyje mnn.com atrinktos liūdnos, bet nepaprastos 6 žmonių istorijos, kurių išradimai pražudė juo pačius.

Henris Smolanskis

Henris Smolanskis buvo išsimokslinęs inžinierius, kuris išėjo iš tuometinio savo darbo, kad įkurtų savo įmonę. „Advanced Vehicle Engineers“ – taip vadinosi H.Smolanskio įkurta įmonė, kuri koncentravosi ties skraidančių automobilių gamyba. 1973 metais kompanija sukūrė pirmuosius du „sparnuotų“ automobilių prototipus. Prie automobilių „Ford Pinto“ buvo prilydyti lėktuvo „Skymaster“ sparnai, kuriuos buvo galima nuimti, jeigu jų nereikėdavo.

Maždaug po metų H.Smolanskis žadėjo pradėti masinę šių skraidančių automobilių gamybą, tačiau 1973 metų rugsėjo 11 dieną jis nusprendė pats išbandyti savo išradimą. Bandomajam skrydžiui jis pasikvietė ir pilotą Haroldą Blake‘ą, deja, net ir jis nesugebėjo suvaldyti krintančio automobilio. Dėl prasto suvirinimo, automobiliui dar esant ore, sparnai netikėtai atplyšo ir H.Smolanksis su savo pilotu H.Blake‘u užsimušė.

Franzas Reicheltas

Austrijoje gimęs ir Prancūzijoje gyvenęs Franzas Reicheltas duonai užsidirbdavo siūdamas drabužius, tačiau kone visą savo laisvalaikį jis praleisdavo kurdamas „skraidymo parašiutą-kostiumą“, kuris turėjo būti skirtas pilotams. Kai F.Reicheltas kūrė šį kostiumą, dar net lėktuvai buvo gan naujas išradimas, todėl pirmuosius kostiumo bandymus išradėjui pavyko atlikti tik 1903 metais, žinoma, tada jis naudodavo manekenus.

Po kelių sėkmingų bandymų Franzas Reicheltas nusprendė savo išradimą išmėginti pats. Jis, apsirengęs savo sukurtu kostiumu, nusprendė nušokti nuo žemesniosios Eifelio bokšto dalies. Krytis iš 57 metrų aukščio baigėsi tragiškai, F.Reicheltas žuvo vietoje.

Horace'as Lawsonas Hunley

Horace‘as Lawsonas Hunley buvo advokatas, tačiau visuomet nepaprastai žavėjosi ir domėjosi povandeniniais laivais. JAV Pilietinio karo metu jis padėjo suprojektuoti ir padaryti 3 skirtingus povandeninių laivų modelius. Pirmasis jo povandeninis laivas buvo suprojektuotas Naujajame Orleane, tačiau jį 1862 metais nuskandino priešų pajėgos.

Antrasis jo laivas nuskendo Alabamoje. Trečiuoju savo sukurtu povandeniniu laivu plaukė ir pats H.L.Hunley. 1863 metais spalio 15 dieną išradėjas kartu su 7 žmonių įgula mirė, kai povandeninis laivas, pavadintas išradėjo garbei, nuskendo Charlestono vandenyse. Po pirmosios ir kartu paskutinės misijos H.L.Hunley kūnas taip ir nebuvo surastas.

Thomas Midgley

Thomas Midgley buvo daug nusipelnęs chemikas, kuris geriausiai žinomas dėl savo darbų apie švininį benziną ir apie šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Jis nuolat kentėdavo nuo apsinuodijimo švinu, o vieną kartą, spaudos konferencijos metu, jis apsipylė švininiu benzinu savo rankas norėdamas įrodyti, kad ši medžiaga nekenkia sveikatai.

Galbūt pagalvosite, kad būtent šis benzinas ir pražudė išradėją? Ne, T.Midgley buvo lemta mirti nuo kito savo kūrinio. Kai išradėjas susirgo poliomielitu, jis susikonstravo sau virvių sistemą, kuri turėjo prilaikyti jo kūną gulint lovoje. 1944 metų lapkričio 2 dieną T.Midgley įsipainiojo tarp savo virvių ir pasismaugė.

Marie Curie

Marie Curie buvo fizikė ir chemikė, pasaulis šią moterį geriausiai žino dėl jos darbų apie radioaktyvumą, tačiau M.Curie taip pat atrado polonio ir radžio elementus. Negana to, ši mokslininkė netgi du kartus buvo apdovanota Nobelio premija. Pirmoji premija jai ir tuometiniam jos vyrui buvo skirta už pasiekimus fizikoje, antroji – už pasiekimus chemijoje.

Marie Curie tuo metu buvo pirmasis žmogus pasaulyje, kuris netgi du kartus gavo Nobelio premiją. Būtent dėl M.Curie pastangų ir tyrinėjimų šiuo metu kiek daugiau žinome apie radioaktyvumo keliamą žalą. Deja, tačiau žalingą šios medžiagos poveikį teko patirti ir pačiai mokslininkei. 1934 metų liepos 4 dieną M.Curie mirė nuo aplazinės anemijos, kurią sukėlė radiacija.

Valerianas Abakovskis

V.Abakovskis buvo rusų išradėjas, kuris mirė, kai jo išradimas, greitaeigis traukinys „Aerovagon“ nuvirto nuo bėgių bandomojo važiavimo metu. „Aerovagon“ traukinyje buvo įmontuotas lėktuvo variklis ir propeleris, šis traukinys buvo suprojektuotas tam, kad vežiotų sovietų pareigūnus į Maskvą ir iš jos.

1921 metų liepos 24 dieną komunistų grupė, vadovaujama Fiodorovo Sergejevo, šiuo traukiniu išvyko iš Maskvos į Tulos anglių kasyklas, kad išbandytų šį išradimą. Ir nors traukinys, kuriame buvo ir jo išradėjas V.Abakovskis, kasyklas sėkmingai pasiekė, kelionės atgal į Maskvą metu ši transporto priemonė nepaprastai dideliu greičiu nulėkė nuo bėgių, tuo metu žuvo visi traukinyje važiavę keleiviai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min