-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Už Lietuvą daugiau geria tik trys šalys

Mokslinį tyrimą apie priklausomybės nuo alkoholio problemas atlikusios sociologės Ilonos Tamutienės teigimu, alkoholizmo išplitimo mastai Lietuvoje dideli, pasekmės baisios, o norinčiųjų gydytis nedaug.
Degtinė
Degtinė / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Žinantiesiems, kokia gali būti stipri priklausomybė nuo alkoholio, nekyla abejonių dėl neseniai Seimui pristatytų siūlymų leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir drausti prekiauti juo degalinėse. Kaip patvirtino šiemet mokslinį tyrimą „Pagalbos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema Lietuvoje“ atlikusi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktarė I.Tamutienė, apsisprendusiems gydytis tikrai nelengva, nes kiekviename žingsnyje jie susiduria su šia pagunda, kuriai atsispirti sunku.

„Vienas narkologas vaizdžiai yra paklausęs: „Kur žmogui, turinčiam priklausomybę ir nutarusiam gyventi blaiviai, nusipirkti duonos ir nesusidurti su alkoholiu?“ Pabandykite aplink pasidairyti priklausomo žmogaus akimis – kaip jam išlikti blaiviam, kai aplink visur pilna svaigalų, – sakė I.Tamutienė. – Ypač kai noras ir potraukis pavartoti alkoholį būna milžiniškas.“ Jei alkoholiu būtų prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse, susidūrimas su juo atėjus nusipirkti tik maisto būtų apribotas. Ir tai daugelį pasiryžusiųjų jo vengti išgelbėtų, bent jau padėtų atsispirti.

Pastarųjų metų faktai ir statistiniai duomenys yra sukrečiantys. 2007 metais, palyginti su ankstesniais, sergamumas alkoholine psichoze padidėjo 13 procentų.

Suprantama, kodėl minėtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymu riboti gėrimų pardavimo vietas piktinasi alkoholio gamintojai, vadindami tai populizmu. Deja, kaip teigia minėto tyrimo išvados, liberalizuota alkoholio politika tarnauja ne visuomenės sveikatai, o alkoholio pramonės interesams. Ir pakeisti čia ką nors bus nelengva.

Reklama skatina vartojimą

Sociologė, remdamasi kitų mokslininkų tyrimais, mano, kad viena priežasčių, kodėl dauguma žmonių neturi motyvų apsispręsti gydytis, yra apskritai visuomenėje įsivyravusi norma žalingai vartoti alkoholį. Šiandien alkoholis traktuojamas kaip atsipalaidavimo, bendravimo priemonė. „Įprasta manyti, kad išgerti dideliais kiekiais nėra blogai. Kaip į savaime suprantamą dalyką žvelgiama ir į alkoholio reklamą, didelį jo prieinamumą. Be to, socialinis alkoholio pateikimo kontekstas skatina žmones negalvoti apie problemą", – pasakojo sociologė.

Tyrime dalyvavusių ekspertų nuomone, reklama, kultūrinės tradicijos, liberali alkoholio politika, alkoholio prieinamumas bei pasiūla ne tik skatina pradėti vartoti alkoholį, bet ir silpnina motyvaciją laikytis blaivybės tų žmonių, kurie yra baigę pirmąjį gydymosi nuo alkoholizmo kursą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis yra vienas labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Nustatyta, kad jo reklamos ribojimas mažina vartojimą. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių gėrimų reklama, jų suvartojama 16 proc. mažiau nei tose, kuriose minėtų draudimų nėra.

Kodėl nėra motyvų?

Gydytis nuo priklausomybių Lietuvoje nėra lengva ir dėl to, kad specialistų – narkologų – iš viso tik 38. „Tačiau dar didesnė bėda – žmonių, kurie žalingai vartoja alkoholį arba jau turi nuo jo priklausomybę, nenoras gydytis. Lėtinės alkoholizmo ligos vienas požymių yra ir tai, kad pats ligonis neigia priklausomybę. Todėl ir motyvaciją gydytis jam labai sunku atrasti. Priklausomybės ligų centrų specialistai važinėja po kaimus ir įkalbinėja tokius asmenis gydytis", – pasakojo I.Tamutienė.

Pasak tyrime dalyvavusių ekspertų, priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės neretai baiminasi pagalbos kreiptis į valstybines sveikatos priežiūros įstaigas, nes žino, jog bus įtraukti į įskaitą. O dėl to ateityje bus problemiška įsigyti šaunamąjį ginklą ar vairuotojo pažymėjimą. Tokia sistema atbaido daugelį net ir turinčiųjų motyvaciją gydytis. Problemų nuo priklausomybės besigydantiems žmonėms kelia ir tai, kad nedarbingumo pažymėjimuose būna nurodyta, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jie yra gydęsi.

Pasak I.Tamutienės, Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas naujas džiuginantis dėsningumas, kai darbdaviai skatina savo darbuotojus kreiptis į priklausomybės ligų specialistus, finansuoja gydymą ir jo metu išsaugo darbuotojo darbo vietą. Tai žmogui didelė paskata. Užsienio šalyse tokia praktika seniai žinoma. Vertinantis gerą darbuotoją darbdavys jam stengiasi padėti. Ir toks pastūmėjimas yra labai efektyvus.

Skaičiai sukrečia

Pastarųjų metų faktai ir statistiniai duomenys yra sukrečiantys. 2007 metais, palyginti su ankstesniais, sergamumas alkoholine psichoze padidėjo 13 proc. Dėl lėtinio alkoholizmo į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,6 tūkst. asmenų – tai yra 16 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

2007 metais alkoholine psichoze sirgo 3,7 tūkst., lėtiniu alkoholizmu – 59,9 tūkst. asmenų. Tačiau tai nėra išsamūs ir tikslūs skaičiai, nes ne visi sergantys asmenys kreipiasi į medikus. Alkoholinių psichozių daugėjimas (kai jau patenkama pas specialistus) leidžia spėti, kad nuo alkoholio priklausomų gyventojų gali būti kelis kartus daugiau, nei rodo oficiali statistika.

Remiantis statistika, daugiausia alkoholinių gėrimų suvartojama Marijampolės, mažiausiai – Utenos apskrityse.

Dėl alkoholio vartojimo 2007 metais mirė 1741 žmogus, tai yra 257 žmonėmis daugiau nei ankstesniais metais. Dažniausia mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (50 proc.), apsinuodijimas alkoholiu (28 proc.), alkoholinė kardiomiopatija (17 proc.). Alkoholis yra viena iš maždaug 60 skirtingų ligų bei sveikatos sutrikimų priežasčių.

Kuo lenkiame kaimynus

Pasak sociologės, palyginti su kitais kraštais, mūsų padėtis vartojant alkoholį yra labai prasta. Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių paplitimu. Nors geriančių alkoholinius gėrimus Lietuvoje yra mažiau nei Estijoje ir Latvijoje, tačiau lietuviai vienu metu alkoholio išgeria kur kas daugiau nei kaimynai.

Įdomūs ir Eurobarometro tyrimai apie Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų požiūrį į alkoholį. 2006 metais tik 14 proc. Lietuvos gyventojų (nuo 15 metų) prisipažino visiškai negėrę per pastaruosius metus. Mažiau nevartojusių alkoholio tarp 25 ES šalių buvo tik Švedijoje (12 proc.), Nyderlanduose (10 proc.) ir Danijoje (7 proc.). Pasirodo, yra dar ir už mus daugiau geriančių!

Daugiausia nevartojusių alkoholio per pastaruosius 12 mėnesių buvo Italijoje – net 40 proc. apklaustųjų.

Kadangi paprastai žmogaus organizmas per valandą sugeba susidoroti su standartiniu alkoholio vienetu (10 ml spirito arba mažu bokalu alaus, arba 100 ml nespirituoto vyno), tai penki tokie standartiniai gėrimai iš eilės – pavyzdžiui, penki bokalai alaus, penkios taurelės degtinės ar penkios taurės vyno – jau yra žalingas vartojimas.

Vyrai ar moterys?

Nesaikingu vartojimu ypač išsiskiria kaimo vyrai. Apskritai, pasak sociologės, į alkoholį labiau linkę vyrai nei moterys. Visose kultūrose, kuriose yra paplitęs alkoholio vartojimas, vyrai geria daugiau nei moterys. Gal todėl ir visuomenė labiau toleruoja vyrų gėrimą. Tačiau pastaruoju metu girtaujančių moterų daugėja.

Remiantis statistika, daugiausia alkoholinių gėrimų suvartojama Marijampolės, mažiausiai – Utenos apskrityse. Moterys taip pat labiausiai geria Marijampolės, mažiausiai – Utenos apskrityse.

Individualios priežastys

„Alkoholizmas – tai fizinė ir psichinė priklausomybė. Žmogui emociškai būna taip blogai, kad tik alkoholis tuo metu jį gali šiek tiek stabilizuoti. Kuriam laikui pagerėja, tačiau organizmas prašo daugiau, – pasakojo I.Tamutienė. – Teko dirbti centre, kur gydėme narkomanus ir asmenis, sergančius alkoholinėmis psichozėmis. Matytos jų abstinencijos kančios yra baisios. Kol nebuvau dirbusi tame skyriuje, net nemaniau, kad tai yra sunki liga. Kai pamatai, kaip žmonės gali būti priklausomi, pakeiti požiūrį iš esmės."

Pasak mokslininkės, priežastys, dėl kurių geriama, labai individualios: „Vieni alkoholio griebiasi stresui malšinti, nes nežino kitų pozityvesnių atsipalaidavimo būdų, kiti – susinervinę. Kai kam tai yra tarsi savotiškas būdas spręsti daugelį problemų. Daug lemia ir paveldimumas (net apie 30 proc.). Svarbios socialinės priežastys: laisvalaikio leidimo kultūra, draugų įtaka, švenčių tradicijos. Daug įtakos daro liberali alkoholio politika – lengvas prieinamumas, pigumas."

Keliai atviri

Nors, pasak mokslininkės, Lietuvoje nepakanka specialistų, galinčių padėti gydytis, jų vis dėlto yra. Reikiamas paslaugas Lietuvoje teikia penki priklausomybės ligų centrai, psichinės sveikatos centrai bei specializuoti skyriai, privačios klinikos, privačia praktika užsiimantys narkologai, psichoterapeutai.

„Apsisprendusiajam visi keliai yra atviri. Svarbu, kad žmogus pats to norėtų. Yra įvairių gydymo planų. Jei žmogus turi pinigų, jam prieinama labai aukšto lygio prichoterapeutų pagalba. Jei pajamų neturi, jis gali naudotis labai efektyviu ir visame pasaulyje pripažintu anoniminių alkoholikų palaikymu. Be to, yra priklausomybės ligų centrai, siūlantys įvairius gydymosi būdus. Juos reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmenybę. Tai viso gyvenimo liga. Gydymo tikslas įveikus sunkią būklę – išlaikyti žmogų blaivų, nes išgydyti neįmanoma. Atkryčiai pasitaiko vos ne kiekvieno gydymo atveju. Taigi labai svarbi neformali parama. Daugeliui ją suteikia anoniminių alkoholikų klubai. Deja, pasikartosiu, aplinka Lietuvoje išlikti blaiviam yra labai nepalanki."

Veiksminga prievarta

Atliekant tyrimą kalbintas pašnekovas išdėstė tokią mintį: „Esu gimęs ir užaugęs Amerikoje, mes turime senas tradicijas. Prisidirbi ką nors girtas, stoji prieš teismą, o teismas leidžia rinktis: arba grotos, arba eik gydytis, arba į anoniminių alkoholikų susirinkimus. Ir tai daugeliu atvejų būna veiksminga. Yra senas geras posakis: „Gali tempti arklį prie vandens, bet nepriversi jo gerti. Tačiau gana ilgai palaikytas jis pats atsigers." JAV statistikos duomenimis, 50 proc. alkoholikų, atsiųstų priverstinai gydytis, pasveiksta."

--------------------------------------------------------------------------------

* Šiemet Didžiojo septyneto šalių ministrų susitikime neblaivus pasirodęs Japonijos finansų ministras Shoichi Nakagawa buvo priverstas atsistatydinti.

* Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras George'as Brownas taip pat garsėjo kaip nesaikingai vartojantis alkoholį. Jau anekdotu tapo jam nutikęs įvykis. Kartą per oficialų priėmimą Peru jis pakvietė šokti žmogų, dėvintį violetinius drabužius. Šis jam atsakė: „Neisiu su jumis šokti, nes jūs esate girtas, be to, tai ne valsas, o nacionalinis Peru himnas. Ir dar – aš ne moteris, o Limos arkivyskupas."

* Buvęs Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministras Aneurinas Bevanas su kolegomis padavė į teismą leidinį „Spectator", neva šis juos apšmeižė paskelbdamas, kad politikai per konferenciją Vienoje buvo neblaivūs. Parlamentarai bylą laimėjo, tačiau ne taip seniai atskleisti vieno jų dienoraščiai patvirtino, kad tai buvo ne gandai ir ne šmeižtas.

* Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis prieš išvykdamas į vieną mūšį pasiėmė 18 butelių skočo, 36 butelius vyno ir 6 butelius brendžio. Per visą savo politinę karjerą jis niekuomet neatsisakydavo taurelės. Turėjo tik vieną griežtą taisyklę – jokio alkoholio prieš pusryčius. Gyvenimo saulėlydyje jis pasakė: „Iš alkoholio gavau daugiau nei jis iš manęs."

* Polinkis išgerti buvo blogiausias buvusio JAV prezidento Richardo Nixono bruožas. Tai sukeldavo daug rūpesčių jo vadovaujamos administracijos darbuotojams. Buvęs jo patarėjas Brentas Scowcroftas prisimena, kaip žydų–arabų karo 1973 metais įkarštyje pažadintas naktinio skambučio prezidentas vos apversdamas liežuvį išlemeno: „O mes galime jiems pasakyti „ne“?“

* Buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas yra prisipažinęs, kad parlamente kalbėjo prieš tai per pietus išgėręs du butelius raudonojo vyno.

* Praėjusio amžiaus Didžiosios Britanijos premjeras H.H.Asquithas, kovodamas su priklausomybe nuo alkoholio, apgaudinėjo save skiesdamas viskį. Visą gyvenimą gėręs jis gavo pravardę Pagiringas.

* Pirmajam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui dėl svaigalų padauginimo ne kartą prireikdavo apsaugininkų pagalbos. Kartą jis taip ir neišlipo iš lėktuvo Airijoje. Kartą suklupo scenoje. Ir visi prisimena jo bandymą diriguoti kariniam orkestrui.

Parengta pagal „The Washington Post"

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius