Vaikai, prižiūrimi giminaičių sunkiau susikaupia ir vystosi, nes seneliai nesugeba užtikrinti socialinės ir mokslo stimuliacijos, kurios vaikams yra būtinos.
Tyrimo išvadose teigiama, kad trimečių elgesio problemos pasireiškia per bendravimą su kitais vaikais priešmokyklinėse klasėse. Ugdymo konsultantė Sue Palmer, analizuojanti tyrimą, sakė, kad mažuma vaikų, kurie buvo prižiūrimi mylinčių artimųjų, neturi problemų su šveplavimu. Jos teigimu, vaikams geriausia būtų, jei juos prižiūrėtų auklės, o ne giminaičiai.
„Vaikai, kurie nuo kūdikystės susiduria su institucijomis ir neapsiriboja vien namų aplinka, sugeba geriau prisitaikyti, jiems bendravimo problemos nėra baisios“, – sakė S.Palmer.
Kalbant apie vaikų pasiruošimą mokyklai vėlgi tyrimas parodė, jog akivaizdžiai vaikai, kurie buvo prižiūrimi ne artimųjų, geriau atpažįsta spalvas, raides, skaičius, dydžius bei formas.
Kita vertus, augant su seneliais, vaikai gauna ir gerų dalykų. Kai dauguma šiuolaikinių tėvų pamišę dėl to, kad jų vaikai kuo anksčiau ir kuo daugiau mokėtų, seneliai šiuo atžvilgiu visai kitokie. Jie kitaip nei tėvai ar mažai uždirbantys profesionalūs vaikų auklėtojai atranda laiko pasakoms, dainoms, pokalbiams ir žaidimams. Šie užsiėmimai daro įtakos vaiko žodynui – jo žodynas daug platesnis.
