Dabar populiaru
Publikuota: 2009 birželio 25d. 14:48

Užšalęs Saturno mėnulio vandenynas – galimas gyvybės lopšys?

Saturno žiedai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Saturno žiedai

Saturno mėnulyje Enkelade pastebėtus milžiniškus geizerius gali maitinti po jo lediniu paviršiumi telkšantis sūrus vandenynas, o patvirtinus šią prielaidą padidėtų tikimybė aptikti nežemiškos gyvybės Saulės sistemoje, rodo trečiadienį paskelbta studija.

Europos šalių mokslininkai aptiko druskų vulkaninių dujų ir ledo čiurkšlėse, kurios nuo šio palydovo paviršiaus pakyla į šimtų kilometrų aukštį ir pasklinda kosmose. Tai patikimiausias iš iki šiol aptiktų įrodymų, jog po lediniu Enkelado luobu gali slypėti skystas vandenynas.

Mokslininkai jau anksčiau nustatė, jog vos 500 kilometrų skersmens Saturno palydove egzistuoja dvi iš trijų sąlygų, kurios laikomos būtinomis gyvybės atsiradimui.

Pirmoji sąlyga – energijos šaltinis. Enkeladas įšyla nuo vidinės trinties, kurią sukelia gravitacinės potvynių jėgos, atsirandančios šiam mėnuliui skriejant ištįsusia orbita aplink milžinišką dujinę planetą. Taip pat tikėtina, kad šios palydovo gelmėse esama kitokių energijos šaltinių.

Nuo 2004 metų orbitoje aplink Saturną skriejantis kosminis zondas „Cassini“ aptiko įvairių gyvybei reikalingų organinių medžiagų Enkelado srautuose, trykštančiuose iš keturių lygiagrečių 120 kilometrų ilgio trūkių, vadinamų tigro dryžiais, esančių netoli šio mėnulio Pietų ašigalio.

Liko tik nustatyti trečiąją gyvybei svarbią sąlygą – ar Enkelade esama skysto vandens?

Bet kokie Enkelado vandenys, ilgai turėję sąlytį su šio mėnulio silikatine šerdimi, turėtų būti turtingi natrio druskų, kaip ir Žemės vandenynai...
2005 metais atradus milžiniškus geizerius buvo iškelta prielaidų, kad po išorine Enkelado ledo danga gali slypėti vandenynas. Naujasis atradimas gali padėti išspręsti vieną iš įnirtingiausių planetas tyrinėjančių mokslininkų ginčų.

Mokslininkų grupė, vadovaujama Heidelbergo universiteto darbuotojo Franko Postbergo, ištyrė „Cassini“ kosminių dulkių analizatoriaus duomenis ir patikrino juos, atlikusi bandymus laboratorijose.

Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Nature“ paskelbti rezultatai rodo, jog Enkelado išmestų srautų ledo dalelėse esama nemažai natrio druskų. Pasak tyrėjų, jeigu po mėnulio paviršiumi iš tikrųjų tyvuliuoja vandenynas, jis gali būti sūrus, kaip ir Žemės jūros.

Pasak mokslininkų, šiose dalelėse aptinkamų druskų sudėtis rodo, jog po Enkelado paviršiumi tikriausiai plyti vandenynas, turintis sąlytį su mėnulio šerdies uolienomis.

„Atskiri čiurkšlių šaltiniai aktyviai veikia kelerius metus, o tai perša mintį, jog jos sklinda iš didelio telkinio“, – nurodė jie.

Pasak Boulderyje Kolorado valstijoje įsikūrusio Pietvakarių tyrimų instituto mokslininko Johno Spencerio, natris yra geras skysto vandens indikatorius dėl dviejų priežasčių.
Natrio druskos yra labai tirpios, „todėl bet kokie Enkelado vandenys, ilgai turėję sąlytį su šio mėnulio silikatine šerdimi, turėtų būti turtingi natrio druskų, kaip ir Žemės vandenynai“, – sakoma „Nature“ paskelbtame J.Spencerio komentare.
 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 1 Saturnas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min