Bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ inžiniere dirbanti moteris aistrą kolekcionuoti margučius pajuto viešėdama Sankt Peterburge. Prie vieno muziejaus prisiglaudusioje suvenyrų parduotuvėje ji pamatė stiklinį kiaušinį. Šis taip ją užbūrė, kad nedvejodama jį įsigijo.
Netrukus atsirado ir antras, ir trečias... Kolekcija darėsi vis įvairesnė ir didesnė. Į D.Dambrauskienės namus atkeliavo margučiai iš kaimynių šalių, Europos platybių, Rusijos, Indijos ir net Afrikos šalių.
„Gėdos jausmo nebeturiu – kai tik kas iš draugų užsimena ketinantys vykti į užsienį, pristoju ir prašau: parvežkit, parvežkit man margučių“, – juokėsi moteris.
Jos kolekcijoje yra medinių, porcelianinių, stiklinių, metalinių, molinių, puoštų Swarovskio kristalais, audiniais, raižiniais, kruopščiausiomis miniatiūromis. Yra ir išpjaustinėtų stručio kiaušinių.
„Stengiuosi rinkti tik turinčius meninę vertę. Yra nemažai kiniškų margučių, bet man jie neįdomūs. Pastaruoju metu pastebiu, kad mūsų menininkai sukuria vis originalesnių kūrinių. Deja, bet dažnai negaliu jų sau leisti įsigyti – man per brangu“, – apgailestavo klaipėdietė.
Ji iki šiol prisimena kelionėje po Vokietijos miestą Brėmeną vienoje suvenyrų krautuvėlėje matytą margutį. Ant jo buvo pavaizduotas povas, aplink kiaušinį išskleidęs savo spalvingą uodegą. Tačiau šio kiaušinio moteris neįpirko. „Visą kelią iki namų akyse regėjau tą margutį. Ir dabar jį regiu“, – atsiduso kolekcininkė.
Kitą svajonę D.Dambrauskienei padėjo įgyvendinti šeima. Moteris buvo nusižiūrėjusi brangų porcelianinį margutį. Netrukus jubiliejaus progą jį gavo dovanų iš šeimos narių.
„Velykos man – margučių medžiojimo metas. Tuo metu galima tokių įdomybių rasti!“ – džiūgavo klaipėdietė, labiau mėgstanti rinkti, nei marginti kiaušinius. Kitų kūriniais besigrožinti moteris pati per Velykas kiaušinius dažniausiai spalvina virdama svogūnų lukštuose.
