Viena žinomiausių kepyklų Lietuvoje, kasmet laiminti pasaulio apdovanojimus už gardžius kepyklos gaminius, šį kartą „Ajerų“ duonos mėgėją nuvylė. Vilnietis Gediminas pasakojo, jog prieš keletą mėnesių parduotuvėje, kaip įprasta, nusipirko savo mėgstamos „Ajerų“ raikytos duonos. Paragavęs duonos, ir likusias riekutes palikęs tame pačiame maišelyje, kuriame ji buvo įpakuota, Gediminas įdėjo pakuotę į spintelę.
Anot vilniečio, jis retai būna namuose, todėl apie duoną spintelėje pamiršo. Prieš keletą dienų aptikęs „Ajerų“ riekeles vilnietis bustebo – duona vis dar nesupelijusi, minkšta ir kvepia.
Duona negenda kelis mėnesius
„Pažiūrėjau į ant pakuotės išspausdintą gaminio galiojimo datą. Ir nustebau. Duoną buvo galima valgyti iki šių metų gegužės 3 dienos. Laikas jau seniai pasibaigęs, o duona vis dar nesupelijusi. Pasidarė įdomu, iš ko kepykla ją kepa, ką mes valgome“, – stebėjosi vilnietis.
Kelis mėnesius negendantis maisto produktas nustebino ir pačius gamyklos darbuotojus. Paskambinus ant pakuotės nurodytu telefono numeriu maloni moteris suskubo mus „sujungti“ su Gamybos skyriumi.
Anot gamyklos darbuotojos, apie tokį nusiskundimą ji teigė girdinti pirmą kartą ir patarė duonos nevalgyti, jei ant pakuotės užrašytas gaminio galiojimo laikas pasibaigęs.
„Siūlyčiau nevalgyti. Paprastai duoną galima valgyti 4 paras. Kad ji negestų keletą mėnesių dar nesu girdėjusi. Tačiau gali būti, kad žmogus duoną laikė neatidaręs pakuotės, gaminys neturėjo galimybės būti paveiktas aplinkos. Tikriausiai spintelėje, kurioje buvo laikoma duona, nėra užkrato, todėl nebuvo sąlygų jai pelyti“, – aiškino kepyklos Gamybos skyriaus darbuotoja.
Paklausta, ar kepant duoną į tešlą neįmaišomas koks stebuklingas ingredientas, moteris tikino, jog tokie dar neišrasti.
Pažadėjo patikrinti
Kreipėmės į Valstybinę maisto ir Veterinarijos tarnybą (VMVT). VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė teigė, jog tokių atvejų tarnyba dar nėra užfiksavusi.
„VMVT atliks gamybos įmonės patikrinimą ir išsiaiškins, kokios gamybos technologijos naudojamos, kokie maisto priedai naudojami kepant šią duoną“, – pažadėjo specialistė.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vartotojas nenurodo laikymo sąlygų. Duonos ženklinimo etiketėje gamintojas privalo nurodyti visus komponentus, kurie yra naudojami kepant duoną. Įmonės gamindamos duoną vadovaujasi patvirtintais standartais, receptūromis. Vartotojas pirkdamas duoną gali susipažinti su joje esančių komponentų sudėtimi“, – teigia V. Jarošienė.
Iš tiesų duonos sudėtis tikrai nėra stebuklinga: ruginiai rupiniai, geriamasis vanduo, kvietiniai miltai, gliukozės sirupas, kmynai, salyklas, joduota druska, sausas raugas (rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: natrio acetatas ir citrinų rūgštis; emulsiklis lecitinas), mielės ir ajerai (0,2 proc.). Nepaisant visos šios istorijos, Maisto skyriaus vyriausioji specialistė nuramino: „ – Galima vartoti nesupelijusią duoną, galima valgyti ir duonos džiūvėsius, kurie nėra padengti pelėsiu“.
