Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto ir Jungtinėse Valstijose esančio Purdue universiteto mokslininkai nustatė, kad kai kuriuose pasaulio regionuose dėl sparčiai šiltėjančio klimato žmonės nebegalės prisitaikyti ir išgyventi.
„Tai prasidėtų, kai vidutinė pasaulinio klimato temperatūra pakiltų apie septyniais laipsniais Celsijaus – tada galimybė (žmonėms) gyventi kai kuriuose regionuose taptų abejotina, – sakoma tame straipsnyje. – (Klimatui) pašiltėjus 11–12 laipsnių Celsijaus, tokie regionai išplistų ir apimtų daugumą šiuo metu žmonių gyvenamų vietovių“.
Pasak profesoriaus Steveno Sherwoodo, Žemės atmosfera septyniais laipsniais tikrai nesušils per šį šimtmetį, tačiau labai tikėtina, kad esant dabartiniams iškastinio kuro deginimo mastams didelių problemų gali kilti iki 2 300 metų.Klimatui pašiltėjus 11–12 laipsnių Celsijaus, tokie regionai išplistų ir apimtų daugumą šiuo metu žmonių gyvenamų vietovių...
„Egzistuoja maždaug 50 proc. (tokio scenarijaus) tikimybė ilgalaikėje perspektyvoje“, – nurodė jis.
Šios studijos autoriai, kurie pateikė klimato pokyčių prognozes ilgesniam laikotarpiui negu dauguma kitų tyrėjų, mėgino įvertinti „kaitros stresą“, sukeliamą šiltėjančio klimato ir didėjančios oro drėgmės.
S.Sherwoodas sako, jog daugelis iki šiol atliktų klimato pokyčių tyrimų yra „trumparegiški“, nes juose neatsižvelgiama į ilgalaikes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi atmosferoje pasekmės.
„Į tai reikia pažvelgti, – mokslininkas aiškino naujienų agentūrai AFP. – Per artimiausius du dešimtmečius ne per daugiausiai galime padaryti, kad pažabotume klimato pokyčius, tačiau dar galime daug padaryti dėl ilgalaikių pokyčių“.
Komentuodami Jungtinėse Valstijose leidžiamame mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ išspausdintą straipsnį, Australijos nacionalinio universiteto mokslininkai sakė, kad klimato pokyčiai nesiliaus 2100 metais.
„Pagal tikrovišką scenarijų iki 2 300 metų galime susidurti su (pasaulio klimato vidutinės) temperatūros padidėjimu 12 laipsnių (Celsijaus) ar netgi daugiau“, – sakė profesorius Tony McMichaelas.
„Jeigu taip nutiks, mūsų nuogąstavimai dėl jūros lygio kilimo, retkarčiais pasitaikančių karščio bangų ir krūmynų gaisrų, biologinės įvairovės nykimo ir žemės ūkio problemų visiškai nublanks palyginti su pagrindine grėsme: apie pusė šiuo metu gyvenamų pasaulio teritorijų gali tapti tiesiog per karštos, kad ten galėtų gyventi žmonės“, – pabrėžė jis.
