Švedas bendrauja su JAV tyrėjais, kartu aptarė ir šį radinį. Zoologą pakalbino vokiečių portalas welt.de. Pasak Dan-E.Nilssono, tai kardžuvės akis ir teoriją jau galima beveik patvirtinti dėl kelių priežasčių.
„Didžiojo kalmaro akis, kuri yra panašaus dydžio, niekada nebūtų tokia stabili, kaip ši, matoma nuotraukoje. Ji būtų iškart susitraukusi, liktų tarsi gleivės. Be to, mėlyna rainelė yra labai savita, didieji kalmarai tokios neturi“, – aiškino zoologas.
Anot jo, tokio dydžio akies obuolį turi minėti didieji kalmarai, kardžuvės ir banginiai. Pastaruosius profesorius taip pat atmetė, nes banginiams mėlyna akies rainelė irgi nebūdinga. „Ji yra labai būdinga kardžuvėms“, – aiškino Dan-E.Nilssonas.
Kardžuvių akies obuolio skersmuo gali būti 9 cm dydžio, tad maždaug prilygtų apelsinui. „Ši akis tikrai priklauso suaugusiam, kelių metrų ilgio gyvūnui, tačiau mįslė dar visiškai neįminta “, – sakė profesorius.
Pasak Dan-E.Nilssono, akis Floridos paplūdimyje galėjo atsidurti visiškai paprastai – žuvies akį galėjo užkabinti žvejys. „Gali būti, kad žvejys norėjo akį išsaugoti, bet ji įkrito į jūrą ar panašiai. Kardžuvės iš tiesų žvejojamos Floridoje, taip pat ir nuo paplūdimio, kur akis buvo rasta“, – kalbėjo jis.
Kardžuvė priklauso vienai didžiausių ir plėšriausi žuvų rūšių, galinčių užaugti iki 4 metrų. Priklausomai nuo matomumo sąlygų, kardžuvės gali matyti mažiausiai 100 metrų atstumu, nors plaukia labai greitai, iki 60 km/val. Vandenyje jos itin gerai mato savo grobį.
Anot zoologo, šis nutikimas labai keistas ir retas. „Akys gyvūnams taip paprastai neiškrenta ir dar tokio dydžio“, – sakė Dan-E.Nilssonas.
