Unikalios, faktiškai nepriklausomos ir smarkiai besiskiriančios nuo likusios pasaulio dalies vienuolių respublikos uždarumas daugybę amžių skatino žmonių smalsumą, čia saugomi milžiniški turtai ir neįkainojamos kultūros vertybės audrino fantaziją.
Mūsų dienomis vieta, kurioje plaka viso stačiatikių tikėjimo širdis, kasdien sutraukia tūkstančius turistų ir maldininkų. Tačiau tik retas pašalietis gali įkelti koją į šią UNESCO saugomą teritoriją. Lankytojų srautą vienuoliai riboja, o moterys čia neįleidžiamos jau tūkstantį metų.
Tad kas yra tas Atonas? Arba kitaip – Šventasis kalnas?
Egzistuoja jau tūkstantį metų
Graikų mitai skelbia, kad Atonas susiformavo iš milžiniškos uolos, kurią gigantas Atonas metė į Poseidoną. Pusiasalio plotas – 336 kvadratiniai kilometrai, virš jo iškilęs Atono kalnas, kurio aukštis – 2033 metrai.
Yra moterų, kurios stengiasi bet kokia kaina ant uždraustos žemės bent vieną koją pastatyti. Jos bando ten nuplaukti mažais laiveliais ir iššokti į krantą iki pasirodant pakrančių apsaugai. Dažniausiai jos pagaunamos dar nepasiekusios kranto.Žmonės Atone kūrėsi jau senų senovėje. 936 m. šventasis Afanasijus, gavęs imperatoriaus palaiminimą, čia įsteigė pirmąjį bendrabutį vienuoliams – Didžiąją Laurą. 971 m. buvo išleistas pirmasis taisyklių rinkinys, nustatantis vienuolių gyvenimo tvarką Atone.
Atonas Šventuoju kalnu pradėtas vadinti greičiausiai po 885 m., kai imperatorius Bazilijus I apie tai paskelbė Aukso bulėje, kuri šiuo metu yra saugoma Didžiojoje Lauroje: „Nuo šiol Atono kalnas bus vadinamas Šventuoju kalnu“.
Šventasis kalnas visais laikais naudojosi Bizantijos imperatorių parama ir apsauga. Imperijos valdovai užtikrino vienuolių žemių saugumą, vienuolius rėmė finansiškai, dovanojo netoliese esančias žemes.
Tarp 1042 m. ir 1054 m. imperatorius Konstantinas Monomachas išleido net ir mūsų dienomis galiojantį įsaką, kuriuo moterims draudžiama patekti į Atoną. Vėlesni valdovai šį įsaką papildė punktu, kad draudimas galioja net ir visų rūšių moteriškosios lyties gyvūnams.
Viduramžiais vienuoliams teko atremti daugybės priešų antpuolius – arabų piratai, katalonų plėšikai Atone buvo dažni svečiai.
Turkų valdymo laikotarpiu vienuoliams Atone buvo suteikta įvairių privilegijų ir teisių. 1821-1832 m. Šventojo kalno gyventojai aktyviai rėmė graikų sukilėlius, kovojančius už krašto nepriklausomybę nuo turkų. Vienuoliai net pardavė dalį vertingų relikvijų ir bažnytinių indų, o gautus pinigus skyrė maištininkams.
Per šimtmečius Atonas tapo stačiatikių religijos centru.
Šventasis kalnas šiandien
Mūsų dienomis Atonas yra bene vienintelė tokio tipo savarankiška respublika visame pasaulyje. Čia veikia dvidešimt vienuolynų (17 vienuolynų priklauso graikams, po vieną – rusams, bulgarams ir serbams). Čia tai pat yra nuošalių vietų atsiskyrėliams.
Pagal šalies konstituciją, Šventasis kalnas yra suvereni Graikijos Respublikos dalis, išlaikanti savivaldą, ir priklauso Graikijos Užsienio reikalų ministerijos jurisdikcijai. Veikiančių vienuolynų skaičius nustatytas įstatymu. Čia negalima kurti naujų vienuolynų, tačiau negalima ir uždaryti jau veikiančių.
Į aukščiausiąjį vienuolių valstybės valdymo organą įeina po vieną atstovą iš visų vienuolynų, kurie renkami vieneriems metams. Kaip konsultantas vienuolių taryboje posėdžiauja ir Graikijos Užsienio reikalų ministerijos paskirtas asmuo. Taryba posėdžiauja respublikos sostinėje – Karijos. Čia stovi seniausia Šventojo kalno bažnyčia, statyta X a.
Atone nuolat gyvena apie 1500 vienuolių. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jie gali palikti vienuolyną ir gyventi atskirai. Todėl po visą uždaros respublikos teritoriją yra išmėtyti nedideli namukai, kuriuose vienuoliai įsikuria.
Atone gyvena ir atsiskyrėliai. Jie įsikūrę ant aukštų uolų sunkiai prieinamose vietose.
Šventajame kalne gyvenantys vienuoliai naudoja senąjį Julijono kalendorių ir laiką skaičiuoja pagal bizantiškąją sistemą. Vienuolių diena prasideda su saulės patekėjimu ir baigiasi su jos nusileidimu.
Viską, ko reikia gyvenimui, vienuoliai pasigamina patys. Jie augina daržoves, patys žvejoja. Daug vietos vienuolynuose užima didžiuliai pačių vienuolių gaminamo vyno rūsiai. Vienuoliai Šventajame kalne yra įsirengę net cemento gamyklą.
Vienuolynuose saugomi neįkainojami kultūros turtai, senoviniai rankraščiai, meno kūriniai. Čia saugoma ir pirmoji istorijoje spausdintinė biblija.
Normanas Daviesas savo „Europos istorijoje“ Atoną įvardija, kaip “šerdį to, kas liko iš Bizantijos pasaulio“.
Moterims uždrausta teritorija
Dėl didelio lankytojų srauto vienuoliai pradėjo riboti pašaliečių patekimą į savo teritoriją. Šiuo metu per dieną įleidžiama ne daugiau kaip 130 lankytojų graikų ir ne daugiau dešimties užsieniečių. Visi lankytojai į Šventojo kalno teritoriją gali patekti tik gavę išankstinį vienuolių sutikimą.
Vienuoliai ir taip turi krūvą pinigų bankuose ir daug žemės. Kam jiems visa tai? Žmones tai labai piktina. Kam jiems sraigtasparniai? Kam jiems laivai? Jie juk yra vienuoliai, jie turi rūpintis dvasinėmis vertybėmis, o ne žemes pardavinėti.Vienuolių respublikos teritorija yra saugoma. Sausumoje jos ribas žymi aukšta tvora, palei kurią patruliuoja policija. Ant tvoros iš tolo šviečia užrašai, kad į teritoriją galima patekti tik gavus leidimą. Nelegalus patekimas į Šventąjį kalną baudžiamas pagal įstatymus.
Patekti į vienuolynus galima tik laivais. Į teritorijos gilumą bandant nueiti sausuma, kelią pastoja stačios aukštos uolos ir neįžengiamos girios.
Palei visą Atono teritoriją iš jūros pusės irgi patruliuoja pareigūnai. Pakrančių apsauga pasiryžusi sugauti kiekvieną, kuris bandys be leidimo patekti į šią paslaptingą žemę.
Moterys patekti į Atoną neturi jokių vilčių. Joms įeiti griežtai draudžiama.
„Mums graikėms tai yra įprasta. Taip yra jau tūkstantį metų, todėl mažai kas susimąsto apie galimą diskriminaciją. Tai yra religija, – į pastabą, kad gyvename XXI a. atsako Chalkidikės viešbučių asociacijos atstovė Dania Lyrtzi. – Nors yra moterų, kurios stengiasi bet kokia kaina ant uždraustos žemės bent vieną koją pastatyti. Jos bando ten nuplaukti mažais laiveliais ir iššokti į krantą iki pasirodant pakrančių apsaugai. Dažniausiai jos pagaunamos dar nepasiekusios kranto“.
Viešbučių asociacijos atstovė teigia, kad stačiatikių religijoje galima rasti ir daugiau iš pirmo žvilgsnio diskriminacinių niuansų. Stovėdama ant Zygou vienuolyno griūvėsių, Šventojo kalno pasienyje, ji rodo į buvusią bažnyčią. „Štai ten yra vieta, kur moterims net ir šiais laikais į šventyklas draudžiama užeiti. Aš ten niekada ir nesu buvusi. Nė viena moteris ten neina. Kodėl toks draudimas galioja? Aš nežinau, iš kur jis atsirado ir kodėl jis egzistuoja. Tiesiog taip buvo, taip yra“, – sako ji.
Zygou vienuolynas netoli Ouranoupolio miestelio buvo atrastas visai neseniai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 942 m., Zygou buvo vienas pirmųjų, kuriame įsikūrė vienuoliai Atone.
XIII a. pradžioje vienuolyną sugriovė ir sudegino įsibrovėliai, vienuoliai persikėlė į saugesnes vietas, o iš vienuolyno liko tik pavadinimas.
Ne taip seniai archeologai aptiko vienuolyno pamatus, šiuo metu kompleksas yra restauruojamas. Tai vienintelis vienuolynas visame Atone, į kurį moterims nedraudžiama įžengti.
D.Lyrtzi teigia, kad vieną kartą XX a. išimtį moterims vienuoliai vis dėlto padarė. „Tai buvo per karą, kai reikėjo gelbėti gyvybes. Net ir karinių konfliktų metais priešų kariškiai gerbė vienuolius ir į jų teritoriją nėjo. Todėl kelios moterys ten rado prieglobstį. Net kažkas iš mano giminaičių yra gimęs Atone“, – pasakoja moteris.
Ekskursijos laivais aplink Šventąjį kalną
Kadangi į Šventąjį kalną kasdien plūsta tūkstančiai maldininkų ir turistų, o jų patekimas į Atoną yra ribojamas, didžiulės minios žmonių laivais plaukia bent iš tolo pažvelgti į visiems stačiatikiams šventą vietą.
Kelionės laivais aplink pusiasalį nėra draudžiamos, tačiau, jei laive yra moterų, jam draudžiama artintis prie kranto arčiau kaip 500 metrų. Laivai su turistais prie paslaptingos vienuolių respublikos plaukia kasdien, per dieną iš įvairių greta esančių uostų yra padaroma dešimtys reisų.
Žmonės, kurie nesilankė Atone, negali net įsivaizduoti, koks yra kraštas, jau daugiau kaip tūkstantį metų besisaugantis nuo bet kokios nuodėmingos aplink esančios šiuolaikinės civilizacijos įtakos.Publika laivuose labai įvairi – čia galima sutikti ir smalsių turistų iš įvairiausių žemės kampelių, ir maldininkų, lydimų savo šventiko, ir religingų senukų.
Dauguma keleivių apsiginklavę žiūronais, fotokameromis. Iš garsiakalbių graikiškai, vokiškai, angliškai ir serbiškai skamba pasakojimai apie ant aukštų uolų stūksančius vienuolynus.
Sakoma, kad aukščiausiame Atono taške įsikūrusios nedidelės Viešpaties Apsireiškimo cerkvės, kurios kupolas kaba tarp žemės ir dangaus, vaiskiu oru galima apžvelgti beveik pusę Egėjo jūros iki pat legendinės Trojos rytuose ir net pamatyti Olimpo kalno viršūnę vakaruose.
Kartu plaukiančių moterų grupelė, lydima sutana apsigobusio šventiko, staiga sustoja puslankiu ir užtraukia religinę giesmę.
„Iš kur jūs? Iš Lietuvos? Mes iš Serbijos. Esame didžiausios Serbijoje bažnyčios choras. Jei kada būsite Serbijoje, užsukite. Lauksime“, – sako viena moteris, prisistačiusi Serbijos nacionalinio radijo žurnaliste.
Viduriniame laivo denyje įsikūrusios parduotuvėlės pardavėjai vos spėja suktis, parduodami religinius suvenyrus, kavą ir... alų.
Tokia ekskursija laivu vidutiniškai trunka 3-7 val. Viskas priklauso nuo to, iš kurio uosto išplaukia laivas.
Vienuoliai sukėlė skandalą
Pastaruoju metu visi Graikijos televizijos kanalai savo žinias pradeda ir baigia naujienomis apie Šventąjį kalną. Skandalas kilo, kai paaiškėjo, jog vienas iš dvidešimties vienuolynų –Vatopedžio – paskelbė parduodantis jam priklausančią žemę, esančią už vienuolių respublikos ribų.
Vienuolyno sprendimas papiktino vietos gyventojus, kurie pradėjo protestuoti prieš žemės pardavimą. Gyventojų manymu, jei vienuolynui nereikia tos žemės, ten būtų galima įkurti parką, pastatyti ligoninę ar kaip nors kitaip panaudoti visuomenės reikmėms. Privatus pirkėjas, žmonių manymu, žemę aptvers tvora ir visuomenė tą teritoriją praras.
„Vienuoliai ir taip turi krūvą pinigų bankuose ir daug žemės. Kam jiems visa tai? Žmones tai labai piktina, – sako vietos gyventojas vardu Savas. – Kam jiems sraigtasparniai? Kam jiems laivai? Jie juk yra vienuoliai, jie turi rūpintis dvasinėmis vertybėmis, o ne žemes pardavinėti“.
Skandalas dar labiau įsisiūbavo, kai vienas žurnalistas iš populiaraus televizijos kanalo rugsėjo pabaigoje nepatingėjo pasiknaisioti Ouranoupolio miestelio, esančio pasienyje su Šventuoju kalnu, archyvuose.
Žurnalistas aptiko 1924 m. datuotą dokumentą, pagal kurį žemės sklypas, dėl kurio ir kilo skandalas, perleidžiamas vienuoliams, tačiau be teisės jį parduoti. Pasigirdo šnekos, kad be centrinės Atėnų valdžios palaiminimo vienuoliai taip elgtis negali, pradėta svarstyti apie galimą korupciją.
Bus daugiau
