Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žūklės arsenalas. Ar „blynai“ turi privalumų?

Plokščiąsias plūdes, kurias anksčiau galėdavai pamatyti užmestas tik per meškeriojimo varžybas, šiandien naudoja vis daigiau meškeriotojų, gaudančių žuvis tėkmėje
Plokščiąsias plūdes, kurias anksčiau galėdavai pamatyti užmestas tik per meškeriojimo varžybas, šiandien naudoja vis daigiau meškeriotojų, gaudančių žuvis tėkmėje
Šaltinis: 15min
0
A A

Plokščios kaip blynai plūdės, rėžiančios srovę lyg peilis sviestą, tapo neatsiejama kiekvieno sportinio meškeriojimo plūdine meškere reginio dalimi.

Žūklės gerbėjai renkasi čia.

Tačiau jomis gali  sėkmingai naudotis visi plūdine meškere žuvis gaudantys meškeriotojai, jei tik atidžiau pasidomėtų šių plūdžių savybėmis ir jiems taptų aišku, kad „blynais“ visai lengva ir patogu meškerioti. Ypač praktiška „Browning“ ekspertų sukurta plokščių plūdžių kolekcija, skirta eiliniam srovėje mėgstančiam meškerioti plūdininkui.

Plokščias stilius ar naujas funkcionalumas

„Blynų“ pirmtakė ir šios rūšies plūdžių pradininkė – balzos „diskas“. Bene pirmosios tokios plūdės-diskai su garsaus lenkų plūdinės meškerės meistro L.Gudkiewicziaus autografu mūsų kraštan atkeliavo būtent iš kaimyninės Lenkijos.  Tai įvyko neatsitiktinai, nes būtent L.Gudkiewiczius meškeriojimo „blynais“ stiliaus pradininkas. Šiam sportininkui „blynai“ padėjo laimėti ne vieną garbingą pasaulinio lygio turnyrą.

„Diskai“ ne tik mūsų krašte, bet ir Europoje prigijo ne iš karto, nes stigo meškeriojimo plokščiomis plūdėmis metodikos ir išmanymo. Turbūt tik tada, kai dabartinis meškeriojimo plūdine meškere metras Nr.1 mūsų krašte Jonas Jablonskis, daug ir dažnai bendraujantis su L.Gudkiewicziumi, pademonstravo, kaip „diskai“ veikia ir kokie jų privalumai meškeriojant srovėje, kolegoms, dalyvaujantiems kartu su juo varžybose, plokščiomis plūdėmis buvo susidomėta esmingiau. Tai įvyko praėjus maždaug porai metų nuo „diskų“ debiuto meškeriojimo įrankių rinkoje. Susidomėjimą naujove dar labiau pakaitino paties L.Gudkiewicziaus vizitas į Lietuvą ir nuo to laiko plokščios plūdės gana sėkmingai skinasi kelią į meškeriojimo plūdine meškere mūsų šalyje praktiką.

Meškeriojimo srovėje plokščiosiomis plūdėmis plėtrą stabdo tik gana aukšta šių plūdžių kaina, nes kažkodėl dažniausiai akcentuojama, kad tikri „blynai“ – tai „Craluso“. Būtent jų kaina – tikrai nelabai derinasi su ekonominėmis mūsų šalies realijomis. Tačiau yra ne vienas, beje, daug tituluotesnis gamintojas, kurio plokščiųjų plūdžių kainos – žymiai demokratiškesnės, pvz. anglų „Browning“ kompanijos, kurios ekspertas – vienas tituluočiausių pasaulio meškeriojimo plūdine meškere meistrų Bobas Nuddas. Kaimyninėje Lenkijoje taip pat net kelios kompanijos gamina neblogus „diskus“.

Nevalingos reakcijos

„Diskas“ – turi savo privalumų ir trūkumų, tad nenuostabu, jog šis „blynų“ tipas po detalesnės pažinties su juo tenkino ne visus plūdininkus, tačiau paradoksaliausia, kad būtent tai lėmė sparčią tolesnę plokščių plūdžių evoliuciją. Pirmas ir svarbiausias „disko“ trūkumas – stabilumo stoka, kai meškeriojama plukdant masalą. Net menkiausias meškerykočio krustelėjimas ir trūktelta plūdė panirdavo arba didelė dalis jos korpuso iškildavo virš vandens. Tai klaidina meškeriotoją, kuris instinktyviai „pakerta“, nors niekas nekimba. Šis veiksmas, diktuojamas refleksų lygyje, todėl apsisaugoti nuo nevalingų reakcijų neįmanoma. Na, o, po „klaidos“ būtina iš naujo užmesti masalą, prieš tai patikrinus, ar jis gerai užvertas ant kabliuko? Varžybų metu tokia gaišatis – peilis.

Kitas, nors ir ne toks esminis, „diskų“ trūkumas – konstrukcijos trapumas. Plūdės kylis, įtvirtintas į siaurą balzos korpusą, gana greitai išklibdavo. Italų kompanija „ Milo“ greitai rado išeitį: plūdės korpusą ėmė gaminti iš putplasčio, į kurį neįsigeria vanduo, o kylį parėmė stangrios vielos paspara. Trečias dalykas – plūdės stabilumo gerinimas. Spręsti šią esminę problemą imtasi pačiu radikaliausiu būdu – keičiant plokščiųjų plūdžių formą.

Priklausomybė nuo svarelių masės

Kad plokščioji plūdė be reikalo neniuksėtų, kai nejučia truktelimas valas, ir neklaidintų meškeriotojo, žadindama nepagrįstas viltis, bandyta ieškoti įvairių būdų –  montuoti įvairius svarelių derinius, ilginti ir trumpinti kylius, bet paaiškėjo, kad esminę įtaką plokščiųjų plūdžių stabilumui turi forma. Todėl „diskų“ išvaizda ėmė sparčiai keistis. Koks šis kelias vaisingas akivaizdžiai rodo „Browning“ kompanijos kataloge atsiradusios dvi naujienos – plokščiosios plūdės „Streamrunner“ ir „Flowrider“, kurios nė iš tolo nebeprimena „diskų“. Tai evoliucijos rezultatas: iš pradžių „diskai“ tapo pusmėnuliais arba diskais su nupjauta priekine puse, o nuo jų liko tik žingsnis iki trikampio, kurį pirmieji pasiūlė „Trabucco“ ekspertai. Tačiau jų produktas toliau nebeevoliucionavo. O „Browning“ specialistai eksperimentuoti nenustojo ir rado optimaliausias „trikampių“ formas, kurios dabar atspindėtos abiejuose serijiniuose, kiekvienam meškeriotojui prieinamuose ir patogiuose naudoti, o svarbiausia suprantamuose modeliuose.

Kuo pranašesnė trikampė ploščiųjų plūdžių forma? Pirma, trikampės plūdės – kita aerodinamika. Kai plūdė panardinta į tėkmę, atsiranda papildoma išstumiančioji jėga, kuri stabilizuoja „trikampį“, tačiau tuo pat metu sumažina plūdės jautrumą. J,Jablonskio žodžiais, šis efektas pasireikšdavo, pristabdžius plūdę viename taške. Žinoma, gauti teigiamą rezultatą nesunku – pakanka šiek tiek perkrauti plūdę. Tačiau tai leidžiama meškeriojant be taisyklių, o varžybų sąlygomis – draudžiama, nes plūdinė tampa pusiau dugnine, o „trikampis“ tampa tik kibimo signalizatoriumi ir neplukdo masalo arba, kitaip tariant, nebeatlieka vienos svarbiausių savo funkcijų.

Be taisyklių

Kita vertus, šis metodas labai veiksmingas „ viename taške meškeriojant“ karšius, kai masalo nereikia plukdyti. Be jokios abejonės tokiam „perkrovimui“ labai tinka didelės keliamosios galios „Streamrunner“ plūdė, tačiau ji – tobulos aerodinaminės formos, tokios plūdės neturi minėto trūkumėlio ir jas drąsiai galima reikalui esant pristabdyti reikiamame taške, nesibaiminant, kad plūdė taps ne tokia jautri, kaip kad būna, plukdoma laisvai, neprilaikant. Jei vis tik ryšitės eksperimentui atminkite, kad plūdę patartina perkrauti maždaug 20 proc., t.y., jei plūdės keliamoji galia – 20 g, svarelių rinkinys turi sverti 24-25 g.

Didesnė svarelių masė įrankį pavers paprasčiausia dugnine, nes svareliai guls ant dugno, o plūdė tiesiog panirs ir nebeatliks jokių masalo plukdymo funkcijų. J.Jablonskio nuomone, jautriausi yra montažai, naudojami su plokščiosiomis plūdėmis, kurių keliamoji galia – iki 20g. Tolesnis svarelių masės didinimas nėra tikslingas tiek, kad kažkuo ypatingu pagerintų meškeriojimo kokybę. Nors varžybų metu pasitaiko, jog naudojami montažai su plūdinėmis, kurių keliamoji galia – iki 50 g, tačiau įprastoje žūklėje protingiau sudurtinę meškerę, kuriai skirtos plokščiosios plūdės, pakeisti bolonijos stiliaus įrankiu arba, lietuviškai tariant, gerai suderinta palaidyne.

Lenktų linijų aerodinamika

Tolesnę plokščiųjų plūdžių evoliuciją lėmė ne vien formalios formos paieškos, o  aerodinanamiškos formos paieškos. Svarbiausias atradimas – S raidės formos linijos, kurios pirmą kartą atsirado „Craluso“ plūdžių „Bubble“ apvaduose. Šios plūdės – savotiškas vidurkis tarp plokščiųjų plūdžių – diskų ir tradicinių plūdžių. „Bubble“ modelis turi vienintelį esminį trūkumą – vinguriuoja stiprioje srovėje kaip vobleris. Tačiau kas gerai vobleriui, tas blogai plūdei. Specialistai greitai išsiaiškino tokios plūdės plaukimo manieros priežastį: naujo tipo plokščiosios plūdės forma (žiūrint į skerspjūvį) beveik identiška kirvelio formai. „Bubble“ plukdomas atsuktas smailiuoju „kirvelio“ galu prieš srovę, todėl plūdė imdavo vinguriuoti. Jei plūdė atsukta, kaip daugelio šį barjerą jau įveikusių gamintojų modeliai, „pentimi“ prieš srovę, šis parazitinis efektas dingsta. Naujausi plokščiųjų plūdžių modeliai gaminami su konuso formos kyliais iš anglies pluošto ir tuščiavidurėmis keičiamomis antenomis.

Dvi kryptys

„Browning“ modeliai „Streamrider“ ir „Flowrider“ atspindi dvi plokščiųjų plūdžių evoliucijos kryptis. Pirmoji sąlyginai gali būti pavadinta sunkiuoju kalibru, o antroji lengvuoju. Pirmosios didelės keliamosios galios – 10, 15, 20, 25, 30 ir 35 g, antrosios skirtos subtilesniam masalų plukdymui ir kelia 4, 6, 8, 10 ir 12 g montažus. J.Jablonskis patikslina, kad daug aiškiau tampa, kai apibrėžiama vienos ir kitos grupės plokščiųjų plūdžių paskirtis: pirmosios grupės modeliai naudojami didelėse srauniose upėse, o ežeruose ir tvenkiniuose, kai kyla stiprus bangavimas. Antroji grupė – plūdės skirtos palankesnėms sąlygoms, ramesniam orui ir ne tokiems platiems ir srauniems vandenims. Šios grupės plokščiosios plūdės rekomenduojamos stambių kuojų meškeriojimui srovėje, o taip pat ypač tinka tais atvejais, kai masalą reikia prilaikyti viename taške, o tai reiškia, kad jos ypač parankios gaudyti stambiais masalais karšius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min