Žvejai susibūrė į „Facebook“ grupę (spausk „like“).
Šiuo metu priekrantės žvejai į Baltijos jūrą plaukia kaip į kovos lauką. „Išplauki ir nežinai, rasi savo tinkluose žuvų ar ne. Ruonių rudenį padaugėjo, jie sudrasko brangiai kainuojančius tinklus, suėda arba sugadina žuvis. Randi tik galvas ir stuburus. Kai ruoniai prisiryja menkių iki soties, vėliau ėda tik jų kepenis tarsi kokie gurmanai“, – „Lietuvos žinioms“ (toliau – LŽ) pasakojo vakar jūroje žvejojęs klaipėdietis Vilius Razma. Jis piktinosi, kad vėl pusę dėžės žuvų teks išmesti, nes jas sugadino ruoniai.
Kitas Klaipėdos žvejys Vytautas Sekreckas, taip pat LŽ telefonu „pagautas jūroje, tikino kaip tik žiūrintis į tris aplink laivą besisukiojančius ruonius. „Jie atplaukia iš šiaurės, nuo Saremos salų Estijoje, jiems ten per šalta. Jeigu ruonių būrys įsisuka į užmestus tinklus, neberasi nei sveikų tinklų, nei žuvų. Apie 80 proc. žuvų ruoniai suėda. Jie dar ir tyčiojasi iš žvejų: prisiėdę apsiverčia ant nugaros ir pelekais plekšnoja sau per išsipūtusį pilvą“, – teigė žvejys.
Gresia bankrotas?
Šventosios žvejys Antanas Valiukas LŽ teigė, kad jo kolegos dažnai vyksta į Švediją nusipirkti žvejybos inventoriaus. „Bičiulius nustebino, kad švedų žvejai plaukia į jūrą pasiėmę šautuvus. Švedai leidžia šaudyti ruonius, vienai žvejų įmonei net kvotos yra nustatytos. Taip yra dėl to, jog švedai iki devintojo dešimtmečio pradžios buvo uždraudę šaudyti ruonius, tad jų priviso tiek, kad priekrantės žvejai bankrutavo. Taip gali atsitikti ir Lietuvoje, jeigu nebus imtasi kokių nors priemonių“, – sakė šventojiškis.
Jo manymu, ruonių problemą mūsų šalyje reikia spręsti kuo greičiau, nes dar labiau vėstant orams vis daugiau menkių ir kitų žuvų plauks mūsų krantų link, o kartu su jomis – ir ruonių būriai.
„Netiesa, kad ruonių problema aktuali tik pajūriui, juk mūsų pagautas žuvis valgo visa Lietuva. Jeigu ruoniai toliau ardys tinklus, naikins mūsų sugautą laimikį, gali kilti žuvų kainos“, – įsitikinęs žvejys.
A.Valiukas teigė, kad Aplinkos ministerija (AM) į žvejų pagalbos šauksmą esą visiškai nereagavo. „Ji prašė duomenų, dokumentinės medžiagos. Davėme, net filmavome. Tačiau tai nesulaukė jokio dėmesio. Jei taip bus toliau, reikės uždaryti įmonę ir nebežvejoti, nes neapsimokės. Vien tinklai kiek kainuoja, o ką jau kalbėti apie degalus. Jie sudeginami veltui, jei nuplauki ir randi žuvų galvas“, – dėstė jis.
Kreipsis į kolegas užsienyje
Atrodo, šįkart AM pro ausis nepraleis pajūrio žvejus kamuojančios ruonių temos. Bent jau taip žadėjo AM Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys.
„Jeigu žvejai vėl skundžiasi ruonių daroma žala, reaguoti reikės. Kitą savaitę išsiųsime oficialų paklausimą švedams bei suomiams ir pasidomėsime, kaip jie sprendžia ruonių problemą savo valstybėse. Ar išties leidžia šaudyti, kokie kompensavimo mechanizmai žvejams taikomi, kokiomis priemonėmis bandoma baidyti ruonius“, – LŽ sakė L.Budrys.
Jis priminė, kad visos trys Baltijos jūroje Lietuvos vandenyse aptinkamų ruonių rūšys yra įrašytos į Raudonąją knygą. „Gal ir nebūtina jų šaudyti, nes yra ir specialių tinklų, ir garsinių, vaizdinių baidymo priemonių. Jos žvejams būtų išduodamos nemokamai. Tačiau mums reikia kolegų iš kaimynių šalių atsakymų, vien kalbomis vadovautis negalime“, – dėstė AM atstovas.
