Žūklės draugų grupė (spausk čia).
Guldyk ant dugno
Vienas latvių poledinio žuvų gaudymo čempionų metodų teigia, kad reikia vidutinio dydžio avižėlę nugramzdinti ant dugno ir palikti ją ten gulėti kaip akmenuką 20-30 sek. Paskui avižėlė kilstelima 2-3 cm virš dugno ir 1-2 minutes plačiais mostais virpinamas sargelis. Jį reikia atidžiai stebėti, nes kai sargelis nustoja virpėti, tai reiškia, kad kimba žuvis. Po kiek laiko viskas kartojama iš naujo. Šis metodas, pasak patyrusių žvejų ypač veiksmingas ten, kur gylis neviršija 4-5 m.
Šį metodą galima papildyti viena gudrybe. Kai avižėlės virpinimas 2 min pasirodo esąs neveiksmingas, tada galima pamažu stabdyti sargelio judesius, kol avižėlė pakibs palei patį dugną, bet jo nelies. Paprastai žuvys tokiu atveju kimba pauzės metu, nes ešeriai mano, kad užtiko pailsėti sustojusią ir jėgas atgaunančią vabzdžio lervą.
Šuolis į viršų
Kitas metodas toks: avižėlė guli ant dugno 1-2 min., o paskui staigiai atplėšiama nuo dugno, bet ne toliau nei 30 cm. Tada masalą reikia sūpuoti į šonus, kad jis ešeriui imituotų nuo dugno į vandens storymę pakilusį gyvį. Kibimas taip viliojant dryšuotašonius būna labai energingas, todėl meškerėlės sargelį reikia labai atidžiai sekti ir pakirsti, kol sargelis nelinktelėjo antrą kartą, nes ešeriai kažkodėl, meškeriojant šiuo metodu, akimirksniu pajunta apgaulę ir išspjauna masalą.
Lėta eiga
Kai ešeriai ypač vangūs ir ignoruoja masalus, o tai dažniausiai atsitinka staigių oro permainų metu, galima pabandyti dar vieną subtilią gudrybę: avižėlė laikoma ant dugno 15-20 sek., paskui, stengiantis, kad sargelis nesuvirpėtų, masalas lėtai keliamas į viršų 5-10 cm, o tarpais net pristabdomas, kad porą sekundžių pakybotų vienoje vietoje. Jei žuvys nesusidomi masalu ir nekimba, valas atpalaiduojamas, kad avižėlė laisvai nukristų ant dugno kaip monetėlė.
Tada visa procedūra kartojama iš naujo, tik dar lėčiau. Nepamirškite, kad čia reikia atsiminti vieną ypatybę: jei žuvis susidomėjo lėta masalo eiga ir ima jį ragauti, sargelis kyla aukštyn, o ne linkteli žemyn.
Meškeriojimo gelmėje ypatumai
Didelėje gelmėje meškeriojant patartina naudoti šiek tiek sunkesnes avižėles. Avižėlės virpesiai labai priklauso nuo meškerėlės. Tad geriausia naudoti lengvutę meškerėlę, kurios ilgis – 25-40 cm. Valas parenkamas plonas, tačiau nesigarankščiuojantis. Sargelis turi būti iš taip nušlifuotos plastiko juostelės, kad plongalis būtų laibesnis. Antra, sargelis turi būti mažiausiai pusantro karto ilgesnis už sargelį, kuris naudojamas aktyviai arba, kaip sako sportinio meškeriojimo atstovai, erzinančiai virpinant lengvas ir vidutines avižėles. Kadangi meškeriojama gelmėje, net ir lengva meškerėlė privalo turėti kojytes, kad ją galima būtų pstatyti prie eketės.
Labai svarbu tinkamai ant avižėlės kabliuko užverti masalą – uodo trūklio lervas. Dvi pasmeigiamos už galvučių, o viena žiedeliu, kad uždengtų kabliuko geluonį. Toks apetitiškas derinukas skirtas karšiui, stambiam plakiui ar trofėjinei kuojai.
