Žūklės laimikis „Facebook“ tinkle. Prisijunk prie 6000 meškeriotojų.
Meškeriotojų klubo „Lucky Fisherman“ entuziastų grupė nutarė nuvykti į esančią už poliarinio rato Andoy salą ir vietoje išsiaiškinti, kokių rūšių žuvys dabar kimba, kokiais masalais jos gaudomos, o svarbiausia, kaip jų ieškoti atvirame vandenyne, kur nėra jokių regimų orientyrų?
Kilometražas ir orai
Kai specialiai meškeriojimui jūroje skirto katerio „Silverkrick Arvor 215” pirmagalis ima rėžti bangas už uosto posūkio plūduro, atsiveria nepakartojama šiaurės platumų jūros panorama. Didžiulės vilnys tingiai pakelia laivą ir taip pat tingiai nuleidžia jį į tarpubangį. „Nord Fish“ atstovų žodžiais tariant, šiandien – idealus oras meškerioti, o toks bangavimas – lygus visiškam štiliui Baltijoje, nes vandenyno alsavimas, pasireiškiantis tokiomis atlinguojančiomis per platybių platybes bangomis, nepaliaujamas.
Tad, vos atvykę, čiupome meškeres ir sėdome į laivą. Tai pirmas patarimas tiems, kas atvyks meškerioti į šiuos vandenis: jei tik oras leidžia, nedelskite nė minutės, leiskitės į jūrą. Meteorologinės situacijos, orų virtuve vadinamuose arktiniuose vandenyse, keičiasi akimirksniu. Gero oro gali tekti laukti porą dienų.
Andoy salos smaigalyje – Andenes miestelis, išaugęs prie žvejybos laivų uosto, Jo padėtis – strateginė, nes iš uosto, apjuosto dvigubu molų barjeru galima išplaukti tiesiog į atvirą vandenyną ir leistis bet kurią kryptimi trumpiausiu keliu. Todėl artimiausios tinkamos rimtų žuvų meškeriojimui vietos driekiasi vos už trijų kilometrų nuo „Nord Fish“ prieplaukos, kurioje švartuojasi mūsų kateris.
 |
| Meškeriojimui patartina pasirinkti katerius su kajutėmis ir vairinėmis, nes atviruose laivuose nuo galvos iki kojų aptaško bangos |
Norvegijoje pabuvoję meškeriotojai žino, kad dauguma žvejybos laivų prieplaukų glaudžiasi fiordų gilumoje, todėl plaukti iki atviros jūros tenka keliolika kilometrų, o tai – laiko gaišatis ir papildomos brangių degalų sąnaudos. Be to, išvykai reikia visos dienos, jei rytą vėjas įsismarkuoja, nėra ko nė galvoti apie reisą, nes jam paprasčiausiai pritrūks laiko, o iš Andenes uosto gali leistis į jūrą ir popiet, jei tik oras pasitaisys, nes reikiamos vietos pasiekiamos per pusvalandį.
Pirmos žvalgytuvės
Pirmoji meškeriojimo diena nepažįstamoje jūros akvatorijoje – paprastos žvalgytuvės, kurios nedaug kuo skiriasi nuo tradicinio meškeriojimo pilkeriu. Šios masyvios vertikalios eigos blizgės, kurių masė siekia kilogramą, geriausias žvalgytuvių instrumentas. Tiesa, Andoy salos akvatorijoje, kaip netrukus paaiškėjo, retai reikalingas sunkesnis nei 300 g pilkeris, nes gelmės, kuriose laikosi didžiausi žuvų tuntai svyruoja nuo 20 iki 40 m.
Pilkeris, suporuotas su trijų papildomų masalų, imituojančių krevetes, unguriukus arba sepijas, virtine, vienas veiksmingiausių masalų – dažnai pasitaiko, kad vienu metu užkimba trys, o kartais ir keturios žuvys. Dažniausiai pilkerius griebia įvairių rūšių menkės, todėl per trumpą laiką, dreifuojant nuo vieno sėkliaus prie kito, galima gana greitai išsiaiškinti, kur laikosi šių žuvų tuntai.
Žvalgytuvių metu tokie „taškai“ pažymimi elektroniniame jūros žemėlapyje – locijoje, kuri įdiegta katerio navigacijos prietaiso atmintyje. Šis prietaisas – daugiafunkcis: matuoja gylį, rodo dreifo greitį, fiksuoja gelmėje esančias žuvis, dugno reljefą. Be tokio navigatoriaus meškeriojimas jūroje šiandien neįsivaizduojamas, todėl vykstant į Norvegiją, patartina išmokti juo tinkamai naudotis.
Per žvalgytuves mes apiplaukėme didelius akvatorijos plotus ir nustatėme, kokiuose kvadratuose kimba menkės, tačiau jūroje viskas gana greitai kinta, o žuvų migracijas ypač lemia atoslūgiai ir potvyniai. Tad kitą dieną, kai vanduo ims slūgti, pažymėtuose „taškuose“ kibimas gali būti visai prastas.
Tačiau „taškai“ paprastai būna susieti su įvairiais dugno reljefo ypatumais, kurie ir yra svarbiausias orientyras.
Jūrlapyje tokie dugno ypatumai atsispindi tik hipotetiškai, nes jame žymimos linijos, jungiančios vienodoje gelmėje esančius dugno taškus. Faktiškai – tai didesnis ar mažesni povandeniniai šlaitai, ties kuriais mėgsta laikytis tam tikrų rūšių žuvys, pavyzdžiui, menkės ir purpuriniai ešeriai, o štai otai laikosi ten, kur šalia didelės gelmės yra palyginti sekliai plytintys lygaus dugno plotai, vilkžuvėms labiausiai patinka palyginti lygaus, tačiau raižyto dugno ruožai, nes plyšiai – pamėgtos jų slėptuvės.
 |
| Plaukiant į meškeriojimo vietą, saugumo sumetimais visi reikmenys turi būti pritvirtinti, o meškerės įtvirtintos specialiuose laikikliuose |
