Tapk Žūklės draugu tinkle Facebook.
Deklaruojami ir nutylimi sumetimai
Pati paprasčiausia, o todėl konkrečiausiai pritaikoma praktiškai spiningo valo pasirinkimo teorija sako, jog meškerioti skaidriame vandenyje tinkamiausia versija – bespalvis arba pilkšvas su žydru atspalviu valas. Žalia ar žalsva spalva (palyginti skaidraus) valo naudojimas logiškai motyvuotas ten, kur daug vandens augalijos. Tamsaus valo pritaikymas pagrįstas tokiuose vandens telkiniuose, kur vanduo ir dugnas – tamsus, su rūdžių atspalviu. Bet jau iš šių trijų nuostatų matyti, kad deklaruojami sumetimai, kuriais vadovaujasi spiningininkai, iš esmės priklauso nuo aplinkybių ir sąlygų, esančių žūklės metu. Pavyzdžiui, nuo lietingo oro. Per jį patariama žvejoti pilku kaip lietaus debesys valu. Akivaizdu, jog tai nesikeis ir toliau, todėl įvairių vedinių iš bendros taisyklės yra ir atsiras nuolat, nes meškeriojimo valų spektras plečiasi kiekvieną sezoną.
Tačiau be deklaruojamų sumetimų dėl valo spalvos egzistuoja ir nutylimi sumetimai, kurie – labai subjektyvūs, nes jie įgyti konkrečių spiningininkų per asmeninę žūklės praktiką ir paremti per ją sukaupta patirtimi. Tad tiksliausiai bus tesinga manyti, kad žūklėje esančios sąlygos ir iškylančios aplinkybės labiausiai lemia, kokios spalvos valas bus pasirinktas.
Neskaidri gija
Diskusijos dėl valo spalvos užvirė iš naujo, kai žūklės praktikoje įsitvirtino pinti valai. Iš pradžių jie buvo tik žali ir pilki, o dabar pintų valų spektras – nuo oranžinio iki juodo. Kadangi pintų valų gija – neskaidri, jis yra matomas gana gerai ne tik skaidriame, bet ir drumstokame vandenyje. Tad pinto valo spalva turi nemažą reikšmę žūklės rezultatui.
Paskutinė šio tipo valo panaudojimo koncepcija, pastaruosius metus susiformavusi už Atlanto, tvirtina, kad optimali pinto valo spalva – balta. Kodėl? Vandens paviršius virš žuvų galvų – blizgantis, panašus į baltą veidrodį, todėl jo fone baltas valas mažiausiai išsiskiria. Tiesa, susipažinus su Europos meškeriotojų forumų diskusijų turiniu, viršų ima nuomonės, kad valo spalva ypatingos reikšmės žūklės rezultatui neturi. Atvirkščiai daugelis spiningininkų deklaruoja, kad renkasi ryškius, netgi fluorescentinėmis spalvomis nudažytus valus. Toks valas gerai matomas vandenyje todėl lengviau valdyti masalą ir kontroliuoti jo trajektoriją. Jei kyla įtarimas, kad valas, o tiksliau jo spalva daro įtaką žūklės rezultatui, patariama imtis visuotinai pripažinto triuko: specialiu juodos spalvos žymekliu nuspalvinamas paskutinis valo metras ir paprastai to pakanka, kad žuvys pradėtų nesibaidyti masalų. Tokia teorija, o praktika? Valo spalva yra svarbus faktorius, kurio įtaka meškeriojimo rezultatui labai dažnai yra reikšminga, o atskirais atvejais netgi lemiama.
Visos šios pastabos ir nuostatos, atkreipkite dėmesį, galioja tik tuo atveju, jei kalbame apie pintus valus. Galutinė išvada vistiek vienareikšmiška: patartina meškeriojant spiningu, rinktis kuo mažiau iš aplinkos išsiskiriančios spalvos valus. Kitas klausimas, ar visada įmanoma išsiversti su pintais valais, kurių didžiausias privalumas – menkutis skersmuo. Beje, būtent tai lemia, kad pintos gijos ne ypač krinta į akis žuvims. Pinti valai tinka ne visais atvejais. Tiek ekspertai, tiek meškeriotojai vieningai sutaria, kad pinti, t.y neskaidrūs valai, visiškai netinka meškerioti upėtakius. Tokių atvejų yra daugiau.
„Ultralight“ kalibro ypatumai
Egzistuoja teorija, jog meškerioti „ultralight“ klasės spiningu geriausiai tinka ploni kaip voratinkliai pinti valai, pvz. 0,06 mm skersmens, tačiau tokie valai – retoki, o ir jų kokybė iki neseno laiko daugiau buvo tinkama ne tokiems ekspresyviems ir dinamiškiems žūklės būdams kaip spiningas. Nors šį sezoną mūsų krašte pristatytas ypač plonas pintas „Cormoran“ valas „Power – X“, tačiau daugelis šio spiningavimo būdo šalininkų matyt, dažniausiai vistiek naudos vienagyslį klasikinį valą – 0,12-0,14 mm skersmens. Kadangi subtiliais masalais, kurių dydis gali nesiekti 2 cm, žvejojama sezono viduryje skaidriame kaip ašara vandenyje ir dažniausiai tekančiame, tad rekomenduotini – ypač skaidrūs (apniukusiam orui) ir pilkšvai dulksvi (saulėtam orui) valai. Pasitaiko, kad po stiprios liūties vanduo susidrumsčia ir vidurvasarį, ypač mažose ir vidutinėse upėse. Vieni spiningininkai mano, kad tokiais atvejais valo spalva tampa antraeilė, tačiau yra ir kitokia nuomonė. Tokiais atvejais geriau atsisakyti skaidraus valo, nes po liūties vanduo įgyja balkšvą arba rusvą atspalvį. Tai viena išimčių, susijusių su tam tikra ekstremalia situacija, tačiau yra išimčių ir meškeriojant skaidriame vandenyje.
Lazdijų spiningininkai įvardija tokį efektą: Zapsės upėje šapalų žūklės metas prasideda, kai suželia augalai, tačiau jų kibimai bus atsitiktiniai, jei naudosite vienspalvį, o ne margintą valą, kurio atkarpos dažytos pramaišiui geltona, juoda ir žalia spalva. Sakoma, kad ypač tinka lenkiškas „Balsax“ kompanijos valas „Mandra“. Spiningininkai mano, kad margas valas mažiausiai pastebimas vandens augalijos fone. Nors sakoma, kad išimtys tik patvirtina dėsningumus, tačiau bet kokiu atveju meškeriojant spiningu į valo spalvą būtina atsižvelgti ir vadovautis paprasta taisykle, jog viskas priklauso nuo konkrečių realijų ir situacijų.
Kaip suktis iš padėties?
Viename komentare išsakyta mintis, labai tiksliai nusakanti situaciją „rinkoje“ (sunku rasti tinkamesnį žodį): jei valo spalva meškeriojimo rezultatams neatsiliepia, kodėl tada gamintojai kiekvieną sezoną deklaruoja, jog sukurti dar tobulesni valai, t.y., mažiau išsiskiriantys iš aplinkos, tinkamesnių spalvų ir t.t. Kodėl rekomenduojama naudoti fluorkarboninį valą, jei tik tai įmanoma? Klausimai argumentuoti ir liečiantys valo naudojimo subtilybes plačiąja prasme. Be to, juose apibrėžiamas ir atsakymas – taipogi plačiąja prasme: valo spalva yra svarbus faktorius, kurio įtaka meškeriojimo rezultatui labai dažnai yra reikšminga, o atskirais atvejais – netgi lemiama.
Naujausia valų naudojimo koncepcija teigia, kad parankiausi meškerioti spiningu – margi (kitaip dar vadinami kamufliuotais) valai, kurių gija -kintamos spalvos: viena atkarpa ryški, tarkim geltona, kita – žalia, trečia – juoda, ketvirta – skaidri, penkta – pilka. Tokiu valu nušaunami du „zuikiai“: pirmą, ryškios atkarpos gerai matomos, tad galima lengvai kontroliuoti masalo eigą, antra, masalas rišamas prie neryškios, nekrentančios į akis valo atkarpos – taip išsprendžiama įtarių žuvų apdūmimo problema. Suprantama, šis receptas – ne universalus, o tarpinis sprendimas, kuriuo galima pasinaudoti, bet galima ir laikytis savo versijos. Pavyzdžiui, naudoti ryškiai geltoną valą, kuris leidžia tinkamai valdyti masalą ir metro ilgio fluorokarbono pavadėlį.
Bendros nuostatos
Turbūt tiksliausiai valo spalvos reikšmę apibrėžia anoniminis vieno internetinio forumo dalyvis, pasakęs, kad valo spalvos reikšmė didėja tiesiogiai proporcingai jo skersmeniui (kalba taisyta – red.past.). Tad galima daryti išvadą, kad valo spalva tampa ypač svarbiu veiksniu, kai būtina naudoti didelio skersmens valus – per 0,30 mm. Kita vertus, rekomendacijos, kokios spalvos valą naudoti įvairiose situacijose, tinka žvejojant ir plonais valais. Bendrosios nuostatos tuo klausimu suformuluotos atsižvelgiant į tris parametrus – meteorologinė situacija, vandens skaidrumas bei jo fizinė būklė (bangavimas – štilis).
Pirmuoju atveju, valo spalva nors formaliai derinama prie apšvietimo. Pirmas variantas – saulėta: geriausiai naudoti kuo mažiau spindulius atspindinčius valus. Skaidrus, bespalvis valas gali blykčioti, o dūmo spalvos, pilkšvas bei susiliejantis su aplinka žalsvas valas bus tinkamiausias. Antras variantas – saulėta su pragiedruliais: parinkti valo spalvą ypač sunku dėl žuvų regos ypatumų. Kai saulę užstoja debesys, žuvis ištinka vištakumas, ir jos tada mato prastai, užtat kimba neblogai, nes neįžiūri gerai nei ryškių valų, nei įtartinų masalų subtilybių. Kai dangus pragiedrėja, kibimas apstoja. Žodžiu, situacija banguojanti, todėl geriausiai naudoti tokį pat valą kaip ir saulėtu oru. Apniukusiu oru, su aplinka geriausiai susilieja melsvi, žydri, netgi mėlyni valai, meškerioti upėje tinka ir skaidrūs valai. Jie taip pat parankūs lynojant ar net stiprokai lyjant.
Antroji parametrų grupė – vandens būklė: skaidriame vandenyje, ekspertų nuomone, žuvys prasčiausiai regi melsvus, pilkus su melsvu atspalviu ir margintus valus, o apyskaidriame – pilkšvus valus, drumstame vandenyje tinkamiausi pilki ir rusvi valai, pastarieji gana gerai susilieja su rūdžių spalvos vandeniu, kuris dažnai plūsta pavasario polaidžių metu į upes, o balkšvame vandenyje tinkamiausi skaidrūs valai. Tačiau šios rekomendacijos tinkamiausios, jei bangavimas – nežymus, o, jam sustiprėjus, valo spalvos įtaka meškeriojimo rezultatams sumažėja, tačiau padidėja aplinkos reikšmė – judant vandens masei valai tampa ypač pastebimi vandens augalijos fone, todėl tinkamiausias žalias arba tamsokas valas.
